Nelabai suprantu ar tai paralelinis ar nuoseklus rezonansas. Schemoje kairys kondensatorius tai korpuso ir skardelės konstrukcija. Iš raudonų dažų matosi, kad ta skardelė naudojama regulavimui. Ritės parametrų nežinau, bet viela tai maždaug 5mm storio gryno sidabro. O rezonansinis dažnis apie 27MHz.
Aš vėl bambėsiu. Esu išbandęs keletą rūšių osciloskopų (oscilografų). Nuo primityviausio tarybinio, kuris tik maždaug parodo, vokiškos chaltūros iki šiuolaikinio, bet kiniško skaitmeninio, su gražiu spalvotu ekranu. Tačiau atsitiko eBay ir “ant durniaus” pastatyta 120€ atnešė priverstinį pirkinį- LeCroy 9304A. Nu, bus į kaimą osciloskopas…
The 9304A and 9304AM are general purpose 200 MHz four channel digital oscilloscopes. They capture single-shot events at up to 100 MS/s, and repetitive signals at 10 GS/s. Record lengths up to 200k points provide excellent horizontal resolution, and allow fast digitizing of long-duration events.
Ir šis agregatas kaip ir veikia. Tiesa vienas sukintojas šlubuoja ir sunku pastatyti kursorių (net baisu pagalvoti apie šio monstro remontą). Ir kogero neveikia FDD. Dėl PCMCIA klausimų yra, bet dar neaišku.
O dabar bambesys- šis, 30* metų senumo monstras, veikiantis ant kokio beviltiško kompiuterio, žymiai geriau veikia nei visi mano anksčiau naudoti osciloskopai. Ypač patinka kad nėra laginimo ir signalo trigeris veikia idealiai. Visas GUI (graphic user interface) atsiranda akimirksniu ir operatyviai reaguoja. Kas trugdo visą šitą operatyvumą perkelti į naujoviškus kiniškus osciloskopus?
Kaip tie 10GS/s veikia aš neįsivaizduoju. Spėju, kad gaunasi kažkoks hibridas tarp “analoginio” ir “atmintinio”. Bet man kaip ir nesvarbu. Svarbu rodo. Ir kogero nėra “falšyvo” skaitmenio “alias” kai dažniai susiplaka ir rodo tipo mažesnį dažnį. Gal ir yra, nes mažai žaidžiau, tačiau ant kiniško iškarto pagavau šias nesąmones, o čia kaip ir nepavyko- per didelis dažnis paprasčiausiai “užbaltavo” ekraną.
*) 1996 metų kataloge yra.
2024.06.16 papildymas
Nusikroviau programinių opcijų GAL fusę failą ir suprogramavau. Tuom įjungiau visas galimas programines opcijas. Pakeliui pastebėjau, kad viduriai nelabai atitinka priekio aprašymus. Čia jau sudėtas geresnis procesorius ir daugiau RAM.
Nelabai matosi, bet čia MC68EC030 procesorius ir 68882 FPU. Ir visos detalės SMD. (LeCroy 9302-1 Rev:B).
Su nauju licenzijų GAL čipų rodo, kad visos “soft options” įjungtos. Ir tikrai atsirado visas kalnas visokių papildomų settingų. Taip pat matosi, kad mano aparatas turi ir hardwarinių gerybių: RS232, Centronix printerio išvadas, GPIB- nu bent visi šitie tai matosi iš aparato galo. CPU3 tai reiškia modernesnis procesorius. O kad yra CLBZ ir I2C aš nežinau. Ir 8M atminties nustebino- pagal aprašymus jos ten vos 2M turėjo būti. Hardwarės lygyje tai maksimalus variantas šiam modeliui. Ir firmwarė kogero naujausia.
Pats aparatas visiškai tuščias.
Tiesa, FDD neveikia- burzgia, bet kogero nesisuka. Pats FDD nestandartinis- lizdas visai kitoks. Tai suremontavimo variantų mažiau. Patiko, kad softe yra opcija- FDD diagnostika. Kur galima pažiūrėti kaip veikia flopikas. Ir … tada!! matyti diskelio duomenis. Matyt buvo kažkoks softas skirtas ištraukti duomenis iš FDD?
Liek tik SIMM/DIMM lizdas. Gal galima prikrauti daugiau atminties? Nors kam?
Saugokit savo veizolus… kažką dariau, kažkur pasukau ir staiga užsitrumpino- žaibai ogogo. Bet akių daktarai nieko baisaus nerado. Sakė ateiti po mėnesio.
Šiuo metu daromos šiokios tokios renovacijos ir balkone, nuo sienos teko nulupti kelis inkilus. Pernai, vasaros metu visada kas nors ten gyvendavo ir labai trukdė remonto darbus- pastoviai reikėjo laukti, kad tėvai pašertu vaikus. Ir šiaip, labai tie paukščiai keldavo triukšmo kai kas nors stovėdavo prie jų inkilo. Dabar jie be “kvatierantų”. Šie inkilai eksperimentiniai- neatitinka jokių standartų. Iš tikro, tai kažkokios dėžutės nuo karinės technikos:
Paprasčiausia plona faniera. Originalios skylutės buvo mažesnės. Kairėje pasididino paukščiai, dešinėje aš jau kiek padėjau. Nes net cypdavo lysdami per skylę.
Sidabras ir dujosHonda ir moterysUgniukas pizdukasStalčiukų lentyna arba kasaŠaltas klimato atšilimasNixiai ir auksinės ИД1Inox turėklų atramos ir klinkerio trinkelės
Visiškai nėra straipsnių todėl kad: biški išsisėmiau, neturiu entuziazmo ir yra kitokie vasariniai darbai. O vasarinius darbus reikia daryti. Keletas darbelių, įvykių kurie vyko per pastaruosius du mėnesius.
Sidabro kleckas- gryname sidabre labai gerai tirpsta oras? vanduo? vandenilis? O kai metalas vėsta, gaunasi išsiveržimas. Po keletos ciklų- aušinimo ir perlydymo po fliusu, dujos išeina iš metalo.
Raudona honda biški nusibrėžė. Iš keturių “aksidentų”- trys sukelti moteriškių. Matyt jos nemato raudonos spalvos. Viena atsitrenkė kai stovėjo gatvėje ir bandė apsisukti, kita- stovėjo kieme ir važiavo atbula, o paskutinė- honda važiavo žiedu, o VW nepamatė. 🙂
Tokie vikšrai ėda buksmedžius. Tai kažkokios kandies vardu ugniukas vikšras. Tai buksmedžių pabaigo pradžia.
Pasidariau stalčiukų lentyną- stalčiukai iš senukų, lentyna savadarbė. Be lentynos, konstrukcija pernelyg nestabili. Beja, tokie stalčiukai turi turėti privalomus skyrelius: morgas, random digital chips, random analogue chips ir random chips.
Dėl klimato atšilimo, naktimis ir dienomis taip šalta, kad mano rasoda dalinai nustipo, dalinai užsikonservavo ir nebeauga. O kas išaugo buvo suėsta slimokų.
Nixiu plokštė su auksinėms mikroschemom. Reikia kažkokį dizainą sugalvoti, kad matytųsi visa plokštė.
Verandos turėklų elementai (inox 321)- nes užkniso rudys. Ir prabangios klinkerio trinkelės šiltnamio grindim.
Va tiek reikalų. Jei bus kas nors indomaus, būtinai parašysiu.
Nespauskit keistų linkų kuriuos gaunat. Aš spaudau už jus, kad žinotumėt.
Scenarijus paprastas- ateina žinutė apie neva nepristatytas siuntas. Ten būna dažnai keistoka nuoroda:
Nelabai gramatana žinutė turėtu kaip ir duoti įspėjimus. Atsidaręs interneto puslapis savo gramatika irgi sako, kad kažkas negerai. Žmogai, jei atsidarėte žinutę, kuri rašo apie jūsų siuntą ir jie jau žino telefoną, tai kodėl vėl prašo asmeninės informacijos? (Ten žemiau buvo ir telefono laukelis). O sekantis ekranas jau sako, kad reikia tik 0.27€ užmokėti. Tačiau bjaurus paštas tikrai be dviejų eurų nieko nedaro 🙂 Aha, ir kortelė ir CVV. Gal dar raktą nuo kambario su pinigais?
O, va ir kambario raktas. T.y. anonimiškas “bankas” ir patvirtinimo kodas. Aš naudojau randominį telefoną (nu ne randominį, bet policijos) ir generuotą kreditinę kortelę. Todėl galiu tik spėti apgavystės mechanizmą. Tikriausiai į mobilų ateina kažkas dar, gal koks netikras bankas. Gal šiuo momentu jau pasijungia gyvas žmogus kuris pradeda rankiniu metodu dirbti tarpine tarp aukos ir banko. Tačiau mano eksperimente įvedus bet kokius skaičius, puslapis užlinko.
O bonuse, tokius puslapius blokuoja mūsų pareigūnai. Tai jei neskubėsite spausti nuorodos, tai vėliau ji gali pasirodyti tokia kaip paveiksliuko dešinėje.
O dabar bambesys ir patarimai- net jei ir laukiate siuntos, neskubėkite. Niekur ta siunta nedings, nepanikuokit. Skaitykit atidžiai ir galvokite logiškai- kodėl? Kam jies to reikia? Kur jūsų siuntos identifikacinis numeris. Kodėl siuntėjo numeris ne iš Lietuvos? Kodėl interneto adresas toks keistas? O jei tikrai nerimas dėl siuntos, tai eikite į oficialų pašto puslapį. Nežinot siuntos numerio? Tai iš viso ko čia blaškotės? Laukite lapuko savo pašto dėžutėje. Ar net didelio laiško.
Visi dokumentai pildomi tik oficialiam pašto interneto puslapyje, o apkomėti galima tik teisingai prisiregistravus prie lpexpress savitarnos. Nebūkit šiuolaikiniai hipsteriai, kurie viską bando daryti savo ultra išmaniu įrenginiu, kuriame sudėtos VISOS JŪSŲ PASLAPTYS! Žinot patarlę apie “visus kiaušinius vienoje kraitelėje”?
Makefile tai specifinis instrukcijų rinkinys kuris gali pats paleisti kitas instrukcijas ir pats save ir panašiai. Naudojamas automatizuoti programų kūrybą ir gal dar ką nors. Ši žinutė skirta man pačiam, nes atmintis labai blogai dirba. O jei kitiems tiks, ar bus kokių nors patarimų- welcome.
PROJECT = $(notdir$(CURDIR))
SRC = $(wildcard *.c)
BDIR = build
OBJ = $(patsubst %.c, $(BDIR)/%.o, $(SRC))
.PHONY: clean all hex
#phony - komandos (jei netycia sutaptu su failo pavadinimu)
all:
@echo "all"$(PROJECT)
#all pasileidzia kai paleidziamas make be komandu
levas:
@echo $(SRC)$(OBJ)
#pirmas iki: objektas komanda arba failas, antras -kokiems failams galioja
$(BDIR)/%.o: %.c
echo $@
mkdir -p $(BDIR)
cp $<$@
objects: $(OBJ)
elf: $(BDIR)/$(PROJECT).elf
#sutrumpinta komanda, kad nereiketu ivesti pilno failo pavadinimo
Komentarai: Eilutės 1-4: paprasčiausi kintamieji ir kelios operacijos su jais. 1) kintamasis “PROJECT” pasidaro naudojamo folderio pavadinimu, 2) “SRC” – visų failų su išplėtimu masyvas. 3) paprasčiausias priskyrimas. 4) vieno masyvo konvertavimas į kitokį. Eilutė 8: make visiškai nesvarbu ar dirbama su failais, komandomis ar “kažkokiais objektais”. Jei folderyje bus failas “clean” ir jis nekis, make pasitikrins tai ir nebevykdys komandos. Phony pasako, kad čia ne failas. Eilutė 11: “all” pasileidžia, kai make paleidžiamas be parametrų, čia kaip “main()” funkcija. Eilutė 15: komanda gali vadintis bet kaip. Tik turi užsibaigti dvitaškių. O jos atliekamos komandos turi būti “atitrauktos” per tabą. Eilutė 20: komanda gali būti failo pavadinimas, kad ir iš komentaro, o antras žodis po dvitaškio kaip ir filtras kokius failus galima naudoti. Čia biški nesuprantu. Eilutė 25: komanda “daryk objektus” pasiima visus būsimus “O” failus ir generuoja pagal 20 eilutę iš “C” failų. Jei “O” failai jau sugeneruoti ir jų “šaltinis” toks pats, failai ignoruojami. Eilutė 27: Kad nereikėtų nurodyti kokį “ELF” failą generuojam, čia parašom supaprastinimą. Eilutė 30: Kai reikia generuoti kokį “ELF“, kad ir iš 27 eilutės, naudojam tokią instrukciją ir gaminam iš “O” failų. Savo ruožtu, jei nėra “O” failų, tai juos generuojam iš “C” failų (20 eilutė). Ir kartu stebim, ar kas nepasikeitė Eilutė 33: Paprasčiausiai ištrinam viską ką sugeneruojam.
Atrodo viskas siaubingai ir keistai. Ir net nesuprantu kaip tai veikia. Tačiau teisingai parašytas makefile viską labai palengvina, nes nebereikia galvoti, kas ten su kuo jungiasi ir kas iš ko darosi. Iš principo tai gana specifinė “skripto” kalba.
P.S. Jei dirbat su windows ir jus užkniso, kad kiekvieną kartą paspaudus ant “makefile” windows klausia su kokia programa ją atidaryti, darykite taip:
Aš biški domiuosiu senais kompais, o ten dažnai naudojamos programuojamos logikos mikroschemos (PAL/TIBPAL/GAL/PALCE). Šios mikroschemos, ypač senos laidos, labai kaista ir net kartais nuo to kaitimo susidefektuoja. Todėl kartais jas reikia pakeisti “naujom” PALCE ar GAL mikroschemom. Visa bėda- nežinom mikroschemos turinio. Kartais “fuse” failai randami internete, kartais net būna “lygtys”. Kartais galima atstatyti turinį pagal prietaiso schemą (taip atstačiau ATARI 1200 čipą). Tačiau tai suveikia ne visada.
GAL ir PALCE čipai perrašomi. Todėl juos galima lupinėti iš senų plokščių ir panaudoti iš naujo.
Internete yra metodas, kad paprastas mikroschemas (be registrų) galima atburti naudojant paprastą “brute force” t.y. išbandant visus variantus ant kojyčių. PAL mikroschema prijungiama kaip 27C020 ir nuskaitoma kaip paprastas EPROM ir gautas “rom dump” sumaitinamas specialiai programai “pa.exe”.
Jei PAL/GAL mikroschema neturi viduje registrų ir (kas svarbu!) neturi viduje užciklintos logikas “ala” registras, tai viskas veikia. Deja, tos mikroschemos kurios man buvo svarbios buvo TIBPAL16L8 – gryna logika, bet “užciklintos” ir man nepavyko jas “nulaužti”…
Taip atrodo PAL16L8 į 27C020 adapteris.
Taigi, jei netyčia turit Amiga 20001Mb DRAM plokštės jungiamos į CPU slotą schemą ar PAL formules, pasidalinkit 🙂 Nes dabar atminties išpėtimas net pradeda smirdėti nuo karščio.
Toks beveik vandalizacinis straipsnis. Tarp utilizuojamos technikos pasitaikė sirenos generatorius. Dar prie jo reikėtu ir aukštavolčio garsiakalbio, bet jo neturim.
Tokias sirenas naudoja įvairių šalių pareigūnai. Musiškiai naudoja tokią- dviejų melodijų ir beep-beep (air horn) imitacija.
Schemos nesinagrinėjau, bet spėju, kad tai bus gryna skaitmena stiprintuve- nemanau, kad du tranzistoriai su tokiu mažu aušinimu dirba kokiam nors kitokiam režime nei D. Trafukas švelniai groja sirenas, prie išėjimo pabandžiau paprastą gasiakalbį ir kelių šimtų omų rezistorių. Iškarto rezistorius pakaito- galios turi daug.
Tik trys mikroschemos. PICas lizdelyje- “operatyviai” galima keisti melodijas. Dar viduje turi būti kažkoks ADC keitimas, nes galima šnekėti per tą “gavarilką”– “vairuotojas, prašom sustoti” 🙂
Jokio panaudojimo nesurandu, nes negalima naudoti. Nebent kaip signalizacijos triukšmo šaltinį.