Šiaip tai “pilnavertis” modernizuotas Z80 CPU kompiuteris.
Kaip jis gavosi šiais 64 bitų laikais? Vienas žmogus prisiprašė “pažiūrėti” senovišką industrinį kompiuterį. Ten buvo “kažkas” su Z80 procesorium ir stipriai ištekėjusia batareika. Batareika ištekėjo ant PCB, paėdė takelius ir šiaip nieko gero. Kompiuteris modulinis, visi “power” ir jutiklių moduliai kitoje PCB. O nukentėjo tik “kompiuteris”. Jo RAM tai dar ant baisių DRAM mikroschemų, kur reikia egzotinio maitinimo (4116, su -5V ir +12V maitinimu) … ir aišku ten kažkas stipriai neveikia. Parakinėjus daugiau supratau, kad ten šikna ir neverta kažką daryti, nes tai paprasčiausias kompiuteriukas. Taip gimė ši PCB.
Tai visas kompiuteris viename flakone- 64k RAM, kažkiek ROM ir duomenų ir adresų magistralės buferiai. PCB kiek padaryta universalesnė- nes PCB kinai pagamins 10 vienetų, tai gal kokiems kitiems darbams panaudosiu. Viršuje PCB esančios detalės nesiskaito. Ten buvo lyšnos vietos, tai pridėjau kelias nesąmones. Geltona plokštelė tai MMU (ne tikras MMU, bet CS dekoderis, kuris pagal RAM MAP schemą pajungia arba RAM arba ROM prie procesoriaus magistralės. Geltoni laidžiukai tai todėl, kad neturėjau stalčiuje 74HC541 mikroschemos, todėl pakišau 74xx245- reikia vieną koją atkelti ir pajungti prie Vcc.
Testavimui pakištas ZX Spectrum ROMas ir lygtai kompiuteris veikia. Aišku nėra nei ekrano, nei klavietūros.
Aišku PCB turi klaidų: pirmiausia, pastoviai nepataikau LED tipą ir dabar įdėjau kažkokį ultra mažą, o kita, tikra klaida- užmiršau du pull-up rezistorius prie WAIT ir BUSREQ kojų. Tai lengvai pasitaiso.
Nuotraukose nesimato, bet dar plokštėje yra 5V stabilizatorius (AMS1117-5.0).
PCB veikia su NMOS ir CMOS CPU versijom.
O su kuo pavyko beveik “profesionaliai” sulituoti?
Praktika, T12 lituoklis ir karšto oro stotelė. Netaupom fliuso.
Gražiai, atrodo kaip su kauke būtų sutepta litavimo pasta.
Z80 “it’s still a thing”? Kai mėtosi arm’ai su 100 MHz ir flasho belekiek 🙂 Ar aš čia atsilikęs? 😀
Klausimas apie tai ar dar naudojamas kur Z80? Nežinau. Ar atsipirko tos maketinės darymas? Taip, su kaupu.
Visi ARMai irgi gerai, bet kai “pamirksėti diodui” suinstaliuojamas visas linuxas kuris velniai žino ką daro, nes softą rašė visas kalnas megėju kinų kurių kiekvienas pasiliko backdorus ir bugus irgi nėra gerai.
Kitas atvejis- senovinis industrinis mechanizmas, kuris praeitam amžiuje gamintas ir jis dirba, poto pareina kompiuteriukas, tada kreipiamasi į specialistus, anie sako nebent naujai, bet brangiai and kokio industrinio Siemenso ir męs trauksium pinigus už supporta ir gal po 4 menesių ir nežinom ar veiks.
Arba AVR/ARM/ESP ir panašus šūdas ir megėjo parašytas softas kurį reikia pakeisti, bet autorius dabar išvykęs/neįdomu/pagimdė vaiką ar panašiai, softo source nėra, support nėra ir panašiai.
198x-ais sakydavo – “nx tas VM80 ar BE31, kai yra patikimos lempos, kurios net po atominio sprogimo veiktų…”, o i 199x-ų pabaigą – “nx tas Z80 ir patikimos, gerai atiderintos procedūros, kai keletas Symens Logik’ų ir progamėlė kainuos _TIK_ $300,000.00, ir supportas bus visai “nebrangiai…”
Na aišku, jeigu pavyko retrofit’int kažką su šituo procesorium tai puiku. Bet bandau kvestionuoti ar viskas viename geriau negu, viskas atskirai. Flash’as atskirai, papildomos mikrūchos signalams sutaikyti.. Na nedaug, kai ten 3-4 vnt. O jei schema didesnė? Daugiau visko? Kiek laiko reikia sugaišt ant PCB projektavimo? Litavimo daugiau.. Aišku gerai DIP’ai kas be ko.
Be to, norint tų Z80 vos ne ASM reikia.. Aišku mačiau kažkokių ir C kompiliatorių. Bet kas juos visus palaiko iki dabar? Ne tie patys mėgėjai-freak’ai?
Žinoma, kai prietaiso geležinis rėmas veikia ir veiks dar 50 metų kol neišdils guoliai.. Bet va elektronika tikrai nebe 80-ųjų laikų. Ir kol tame prietaise po 10 metų neišbėgo Li-ion batarkė palaikanti atmintį. O tada tas pats B tik kitoj saujoj, supportas turi tą reikiamą softą, bet kaina lygiai tokia pati kaip naujo daikto su pilnu ypatybių paku. Čia pvz. kalba apie robotus.. Daiktas kaip ir veikė, kol visa ta stebuklinga 80-90-ųjų elektronika nepasimirė.
Čia kaip ir su mašinomis.. Pripratę prie naujų mašinų ir jų saugumo, niekas turbūt neberizikuotų sėsti į žigulius, nebent tik pramogai..
P. S. Nepriimkit už gryną.. Čia tik pasvaičiojimai 🙂 Aš irgi už tai, kad bet kokios priemonės pateisina tikslą, kai tikrai to reikia.
SoC ar palaida bala mikroschemų… nu pirmiausia, softas kopijuojamas 🙂 antriausia- industrinės įtampos nuotekis į portą. Vienam variante dažniausiai koks PIA ar UART išlekia lauk, kitam variante reikia keisti šimtakojį. Prilakuota prie PCB. BGA korpuse. Be softo. Su išmania apsauga dėl kopijavimo – licenzijavimo.
Beja kalbame apie jau esamus produktus. Niekas nekalba apie naujus projektus.
O apie licenzijavimą… pirko mūsų įmonė “C” ir “S” nustaymo prietaisiuką, ~60k€ kaina. Ir supistas softas turi licenzijavimą ir pririšimą prie hardwarės ir USB donglo. Ir visiškai nesvarbu, kad softas bet to 60k€ prietaisiuko visiškai nereikalingas ir neveikia.Be va, jei pareis kompas, tai teks kreiptis į oficialius dundukus iš amerikės.
Arba kitas ekstremalus variantas- “odos vėžio diognizatorius”. Iš esmės- Cypress čipas su WEB kamera ir skirting apšvietimo LED (IR, R, G, B, Wh). Daro apgamo nuotraukas ir GYDYTOJAS (ne softas) sprendžia problemą. Softas surištas su USB donglu, “web kameros” s/n ir kuo nors dar. Esmė tame, kad kas keli metai nusimuša “kalibravimas”, o poto pradeda neveikti. “Perkalibravimas”- keli k$. Po analizų buvo nustatyta, kad EEPROMas praranda dalį informacijos-kelis baitus. Tada rodo, kad nekalibruota. O poto ištrinama didesnė dalis- ir USB devaisas nebesimato. Vieno aparato eepromo backupas guli kompe. Ir buvo “atkalibruotas” supilant atgal dumpą. Ir daugiau, kad “nenusikalibruotu” buvo paliesta WP koja. Žinokit, nebereikia kalibruotis. 🙂
Deja, kitam aparatui svetimas eepromas netinka.