Tai dar vienas biudžeto naikinimo objektų. Tai, jau galima sakyti, senovinė rašymo mašinėlė IBM Selectric II. Ši mašinėlė kaip ir elektrinė, tačiau elektra suka tik motorą. Viskas toliau veikia grynai mechaniškai. Kaip sakė vienas žmogus iš interneto- tai mechaninė beprotybė (mechanical maddness).

Mašinėlė kainavo 10€, tačiau šio niolikos kilogramų metalo gabalo logistika iš Vokietijos kainavo žymiai daugiau- 16.08€ persiuntimas Vokietijoje ir 32.79€ vežimas į Kauną.
Dėl Vokiškos kilmės ir sukeistos Z ir Y raidės ir pridėta Vokiškų simbolių. Ši mašinėlė turi taip vadinama “Dead Key” kuris leidžia uždėti kairinį ir dešininį kirčius ant bet kokios raidės. Teoriškai mašinėlė moka taisyti blogai atspausdintas raides, tačiau dėl to, kad mašinėlė nenaudota keliasdešimt metų ir korektūros juostelė to pačio amžiaus, tai viskas kiek neveikia. Mašinėlė sena ir tikrai “palikimas”- jos būklė ideali, man pridėjo dar visokių instrukcijų ir šrifto rutuliukų. Deja, rutuliukai irgi seni ir jų plastikinis fiksatorius sudūlėjo. Todėl, kol kas turiu tik du veikiančius rutuliukus ir dar gana daug neveikiančių. Nes sugebėjau nusipirti kitokio modelio (III) šriftų ir ten raidės visai kitai išdėstytos.

Kaip sakiau, mašinėle sena, gal net panašiai metų kaip ir man pačiam. Ir ji stovėjo kažkur nenaudojama. Vokiečiai kai bandė ją, tai nepagalvojo, kad tepalai visiškai sukietėjo- ko pasekoje sankabos spyruoklė tikriausiai su trenksmu nulėkė nuo veleno, o mistinis svertas kuris kažkiek susijes su CR atsidūrė mašinėlės dugne. Ko pasekoje, mašinėlė spausdino tik vienoje vietoje, ir nedarė CR. Sunaudojus pusę skardinės WD40 pavyko išplauti vašku pavirtusi tepalą ir “spausinimo mažgas” pradėjo važinėti. Tačiau, kol nesuremontavau sankabos, neveikė CR. Suremontavus sankabą, mašinėlė kaip patrakusi pradėjo spausdinti minusus- pasirodo, ta “atsarginė” svirtis reikalinga. Aš dvi dienas kovojau su šia mašinėle ir ji pačiam gale pati susiremontavo- kai kur pasirodo nereikia naudoti tepalo iš viso- nei alyvos, nei “lenciūginio”.

Dar labai norėčiau paminėti nuostabų poroloną. Kaip ir visi polimerai, jis degradavo iki lipnios masės. Pakeliui sureagavo su klijais, ir ko pasekoje gavau visą mašinėlės vidų apklijuota snargliais panašiais į gumos klijus. Vaitspiritas tuos snarglius kiek tirpino, o acetonas ėdė dažus. Todėl teko piršteliais “nurutuliuoti” visus snarglius.

Pagaliau mašinėlė kaip ir spausdina. Kaip ir minėjau, dar nebandžiau korekcijos mechanizmo (jis ten detalių dar daugiau turi, ir viskas vos vos kruta). Teoriškai galima sukeisti Z ir Y klavišų kodavimo svirtis. Nes tai labai keista mašina- ji turi savyje net du mechaninius DACus (keitiklius skaitmena- analogas). Kas per keitikliai? Klavietūra kiekvieną klavišą užkoduoja rodos 5 bitais. Du bitai pasirenka rutliuko eilę- viso 4 variantai (0,1,2,3). Tai vienas DAC kuris konvertuoja bitus į pasvyrimo kampą. Dar trys bitai apibrėžia, kiek reikia pasukti rutuliuką į šoną. Taip gaunam dar 16 variantų – lygiai pusę rutuliuko (180 laipsnių), tačiau naudoja tik 11 variantų. O “šift” klavišas paprasčiausiai atsuka kitą rutuliuko pusę. Taip pasidvigubina galimų raidžių kiekis- 4x11x2=88 simboliai. Dar kaip simboliai- tarpas, CR ir TABas kuris užsiprogramuoja bet kur.

Malonu pirkti iš Vokiečių- jie sukrovė viską, ką diedukas ar bobutė paliko prie rašamosios mašinėlės. Kodėl manau, kad palikimas? Pernelyg viskas tvarkinga, yra net originalus “čėcholas” ir visi daiktai turi vos juntama senatvės ir kvepalų kvapą.