Tolimesnei garso striprintuvų analizei galima panaudoti impulsų generatorių (meandro, stačiakampio formos generatorių). Galima naudoti ir mano jau minėtą generatorių, bet galima ir surinkti iš įprastų TTL mikroschemų. Galima panaudoti bet kokią 74XXXX serijos mikroschemą iš kurios elementų būtų galima sukombinuoti 3 “NE” elementus. Pati populiariausia mikroschema tai K155ЛА3 arba bet kas iš 74X00. Savo eksperimentams panaudojau 74LS04 (6 NE elementai). Laisvus elementus sujungiau kaip buferį.

Teisingai surinkta schema iš karto veikia. O dabar truputis teorijos:

Dešinėje, raudonas paveikslėlis, vaizduoja idealų stačiakampį impulsą. Impulsas turi tris pagrindinius parametrus:
Umax, T ir ti. Umax tai signalo amplitudė. T – signalo ilgumas, periodas. Žinant T galima pasiskaičiuoti signalo dažnį. f=1/T. (matuojant ir skaičiuojant dažnį neverta mili ir mikrosekundes rašyti į formulę. Užtenka rezultate prirašyti k (kilo) ir M (mega)).
ti – impulso ilgis. Kitas išvestinis ir svarbus parametras yra signalo tankumas, retumas, užpildymas (retis 🙂 ). Tai santykis tarp T ir ti. (T/ti). Raudonam paveikslėlyje jis lygus 3.

Tai buvo teorinis signalas. Realiam pasaulyje signalas (truputi dirbtinai iškraipytas) atrodo taip kaip žaliam paveikslėlyje. Čia atsiranda papildomi parametrai: tf ir td. tf – impulso fronto ilgis. td – impulso kritimo ilgis.

Umax matuojamas nekreipiant dėmesio į mažus išsikišimus. ti dažniausiai matuojamas prie pusės Umax. (kartais prie 0.7 Umax).

Iš Радио №9, 1989.