Darbe kalbėjausi su vienu diedu ir pasakojau, kad dedu savo fazendoje laminuotą parketą. Ir mano pašnekovas labai nustebo, kad dedu pats, nes tai sudėtingas darbas… Bandžiau paaiškinti žodžiais, bet nelabai gavosi. Galu gale nusprendžiau, kad ne visi turi “erdvinį mąstymą” ir nelabai suvokia kaip čia viskas paprasta. Internetas pilnas instrukcijų kaip dėti tą laminatą ar parketą, tačiau nutariau parašyti savo variantą. Tuo ir užpildysiu spragą interneto puslapiuose. Nors nereikia čia jokių instrukcijų- reikia erdvinio mąstymo :).
Pirmiausia reikia laminato ar kokio klijuoto parketo. Pirmos mano dėtos grindys buvo paprasto kartoninio laminato. Antros dėtos grindys- trisluoksnis ąžuolo parketas kurį prieš kokius metus ir biški labai akciingai nupirkau už <10€ už kvadratą. Tai buvo savikaina, išpardavimas, transportavimo brokas, nelikvidiniai likučiai ir panašiai, tikrai tokiom kainom gauti sunku. Oj, pamelavau, antros grindys buvo mažam kambarėlyje irgi laminuotas parketas, bet jau po 16€ už kvadratą iš senukų per trečiadieno akcijas.
Dar reikia instrumentų- plaktuko, minkštos medienos lentos gabalo (kad per ją daužyti parketą kai jis neklauso), stataus kampo liniuotės, pieštuko, būtinai- kreiziuko (diskinio pjūklo, pačio pigiausio, iš senuku už ~40€), klijų. Optional- elektrinis lobzikas, bet jis labai drasko medieną. Bet jei reikės pjauti kreivę, tikrai pravers. Elektrinio kreiziuko diskinis pjūklas turi būti aštrus. Ir nenustebkit, kad kiniškas kietmetalio pjūklas ims ir atšips. Šiuolaikinis parketas tikriausiai kietesnis už kinišką “pabeditą”. Todėl man reikėjo kito diskelio- su daugiau dantukų:
Pačios lentelės turi teoriškai dviejų tipų išfrezuotus špuntus. Praktiškai- keturių tipų. Galinis špuntas gražiai nesusileidžia su šoniniu:
Nuotrauka pasididina.
Lenteles reikia dėti taip, kad nauja eilė dėtusi kaip ir “iš viršaus”. T.y. nauja lenta dedasi kiek pakelta ir kišama į špuntą. Poto kiek pagrūdama ir leidžiama žemyn. Tada visokios “click” sistemos susijungia ir lentelės gražiai susileidžia. Nors šiuolaikinės lentelės jungiasi be jokių klijų (dry), prastesnės kokybės lenteles visdėlto reikia švelniai paklijuoti ypač iš galų. Vienoje vietoje mačiau, kaip lentelės šiai laikosi, bet vaikščiojo išilgai ir atsijungdavo galai. Suklijavus vaikšto viena “ilga” lenta. Jei kambarys nedidelis ir norisi ekstrymo sudedant grindis, galima klijuoti viską. Mano pirmos grindys kaime (kartoninės, virtuvėje) suklijuotos ir atlaikė ne viena vandeninį plovimą ir dideles balas- dėl to, kad krašteliai suklijuoti vandeniui atspariais emulsiniais klijais (o gal dispersiniais? 🙂 ).
Dėl pakloto… Jei betonas, būtina hidroizoliacija. Jei po apačia medienos juodgrindės, mano nuomone reikia laidaus pakloto. Tas “paroloninis” polietilenas kaip parodė keletas ardymų, susiploja ir nelabai atlieka savo funkcijas. O vienoje vietoje, po šaldytuvu dėl pastarojo pastovaus varvėjimo supūdė juodgrindes, nes vanduo patekėjo iki sienos, o džiovinimas buvo ypač komplikuotas. Todėl fazendoje dėjau kartoną. Patį storiausia, nes grindys nelygios. Kadangi tai rimtokas remontas su sienų permontavimu, tai buvo kiek ir atluptos grindys, darytos kitos akcijos.
Prieš pradedant kloti grindis reikia tiksliai išsimatuoti grindis. Ne tik ilgi-plotį, bet ir įvertinti tai, kad kambarys gali būti ir ne stačiakampis, o sienos gana ir kreivos. Toliau reikia susigalvoti pagal kurią sieną, linija bus lygiuojamos grindys. Mano atveju- aš nutariau pabandyti ištisinias grindis tiek mažam kambarėlyje, tie ir koridoriuje toliau “nutekinant grindis” į kitą kambarį- be jokių slenksčių. Aišku, yra tikimybė, kad dėl grindų vaikščiojimo siauriausioje vietoje- ties durim, grindys trūks. Tačiau verta pabandyti, nes labai nepatinka slenksčiai. Ai, dar pakeliui teko išlupti duris ir durų staktas. Nes durys ir taip brūžinosi i grindis (dar buvo ir kreivos ir ne į tą pusę atsidarinėjosi), o su naujom grindim viskas pakyla dar per porą centrimetrų (biški daugiau).
Nuotrauka pasididina.
Geometriškai susiorientavus, reikia pereiti į aritmetiką: lentelės plotis pas mane lygiai 19cm. Susijungia tikriausiai be tarpų. Dalinam kambario ilgį iš lentelės pločio ir gaunasi taip, kad reikia sakysim 11 lentelių ir dar gaunasi biški trūkumas. Bet labai siauras (3cm). Bet jei pradžioje nupjausim sakysim kokius 7cm, tai reikės jau 12 lentelių, kur paskutinėje reikia nupjauti tik kokius 9 cm ir su 10cm lentele bus patogu užbaigti kambarį. O likę 9 cm bus padėti atsargon. Beja prie durų nereikės jau pjauti, nes lentelė kiek išlenda per slenkstį ir organiškai įsilieja į naują grindų srautą. Nesupratot? Nu reikia modeliuoti tada su kompu.
Straipsnio pradžioje minėtas pašnekovas dar ir nesuprato, kaip netilpusi lenta nupjaunama ir perkeliama į naują eilę. Bet manau, tai daugeliui ir taip aišku. Ta nuopjova vis keičiasi prie kiekvienos eilės. Pas mane ji trumpėjo. Ir kai jau liko gal 10cm ilgio aš jau jos nedėjau.
Nuotrauka pasididina.
Dar vienas momentas- mano siena labai kreiva. Todėl pasidėjau lentas prie sienos, įvertinau kiek ten reikėjo nupjauti dėl užbaigimo ir sleksčio (7cm) ir pasiėmęs liniuotę atsidėjau 7cm toje vietoje, kur tarp sienos ir lentos buvo didžiausias tarpas. Tada braukiau palei sieną laikydamas liniuotę- taip atkartojau sienos nelygumą. Kai nupjaunam- atraižas pasiliekam. Kogero visas, nes užbaigiant kambarį kartais jos tinka.
Pastačius pirmą eilę, lentos pritvirtinamos su kaištukais prie sienų, kad darbo metu nepasižeistu geometrinė orientacija. Ir kartu paliekam išsiplėtimo tarpelį. Tam aš panaudojau pirktinius plastikinius kaištelius. Surinkus grindis kaištukai pašalinami.
Nuotrauka pasididina.
Grindys irgi turi pastovėti kurį laiką, kad jų drėgmė susivienodintu su patalpos. Manau metus išlaikius grindys tikrai tos pačios drėgmės kaip ir namukas.
O toliau tik mechaninis darbas. A, dar nebandykit kalti plaktuku tiesiogiai per lentą- sugadinsit. Reikia kalti tik per minkštos medienos (minkstesnės nei naudojama lenta, pvz. pušies) tarpinę. Smūgis persiduos tolygiai, parketas nenukentės, o eižės ta tarpinė lenta.
Surinkus grindis (parketą tai tikrai), jas reikia būtinai nuvaškuoti. Kad vaškas papultu į tarpiukus. Taip pasidaro tarpiukų hidroizoliacija, užsipildo mikro tarpeliai o ir skaniai kvepia. Tik ne užsijobninkit poto, nes kurį laiką parketas būna slidus kaip ledas.
Nuotrauka pasididina.
Grindim “pratekėjus” per koridorių atsirado problema su sekančiom durim. Čia bus pora defektų, tačiau jie labai nesimatys tikriausiai. Deja negaliu parodyti, nes grindys čia sustoja ir laukia, kol kambarys bus kapitališkai perremontuotas. Todėl ir nėra straipsnių…
Aš tai irgi pats susidėjau prieš panašiai pusmetį. Pjaustymui naudojau senukų plytelių pjaustymo aparatą su uždėtu 200mm aliuminio pjovimo disku. Diskas atlaikė panašiai 45 m3 laminato ir 15 m3 OSB plokščių klojimą, užsilenkė tik po to pjaunant stiklo tekstolitą 🙂 Beje, kambarių visiškai nematavau, klojau vienur su persidengimu per pusę, kitur – 1/3, priimant, kad viena ilgoji siena yra lygi. Kadangi laminatas su grioveliais, tai prisidėdamas kažką ilgo ir tiesaus taikiau, kad sujungimai būtų tiksliai vienoje linijoje. Na bet ir taip nusipjaustė nelabai daug. Virtuvėje ir koridoriuje sujungimus tepiau spec impregnatorium, kai tas pasibaigė nusprendžiau kad jis yra tiesiog gumos klijai, tai kur dar reikėjo – tepiau gumos klijus.
Geras, kaip tik užsiimu tokia pat veikla…kloju nuostabų laminatą….esu klojęs keletą kartų per gyvenimą, klijavimas pakalimas, bet šį kartą įsigijau truputį geresni laminatą…. O tas 12 mm storio su plyšiukais tarp lentų, gamintojas Villeroy & Boch, sujungimo būdas, kažkokia fantastika…jei ne galų, ar kampu pjaustymas, vaikas gali kloti….susijungia kaip rankytės baltijos kelyje…šiaip pasidžiaugiau….gero klojimo!!! 🙂
Jei laminatas minkstesnis pakalimui galima naudoti to paties laminato atraiza.
Sveki,
gal galit pasakyti, kur gauti (pigiai or for free) pusiau skaidru veidrodi?
Noriu su laser pointeriu (tiksliau laser moduliu uz ~2 eur) ir NUCLEO-F411RE pabandyti padaryti Time To Fly nuotolio matavima. Gal dar Charge Time Measurement Unit (CTMU) panaudoti.
Pagarbiai.
Veidrodis veidrodžiui nelygu. Kažkur mėtėsi pusinis veidrodis iš CO2 lazerio, bet jis buvo visiškai nelaidus matomai šviesai.
Jei motina kinija nepadeda, tai galima pasidaryti pačiam, tik reikia pasiruošti gerą pagrindą. Chemija labai paprasta ir senais laikais buvo mokoma mokykloje. Reikia sidabro nitrato, amoniako, natrio šarmo. Biški reikia ir alavo chlorido kad “aktyvuoti” stiklą. Kuo ilgiau veikia reagentas, tuo storesnis sidabro sluoksnis. Tačiau tarpiniai variantai būna ir biški laidūs šviesai. Bet toks veidrodis gana nestabilus ore- sidabar oksiduojasi.
Nelabai žinau ką ten konstruojama ir kam reikalingas tas veidrodis. Jei reikia lazerio spindulį dalinti į dvi dalis, geriau naudoti klijuotą prizmę kurią galima išlupti iš bet kokio CD/DWD grotuvo ar rašytojo.
Sveiki,
Aciu. Taip reikia padalinti spinduli. CD/DWD grotuvas labai tinka.
Lobzikui dar būna pjūkliukai su dantukais į priešingą pusę nei paprastai, tada galima iš gražiosios pusės pjauti, ir jei ir išsidrasko tai iš lentos apačios.