Sudaužė mano nužiūrėta būgninį skanerį. Vos spėjau atimti optinę dalį. Primenu skanerio veikimo principą: nuotrauka ar skaidrė pritvirtinama prie skaidraus cilindro kuris sukasi ant kažko panašaus į sriegį. Besisukant, optinė “akis”, panaši į mikroskopo objektyvą stebi vaizdą ant bugno. Kadangi būgnas sukasi ant sriegio, “akis” prabėga visą vaizdą. Vaizdas patenka į tokią dėžutę:
Matosi mikroskopo bojektyvas ir keisti elementai juodoje, lieto aliuminio dėžutėje. Didžioji dalis optikos skirta vaizdo fokusavimui ir perjungti skirtingo diametro cilindrams.
Spalvų skaidymas atliekamas taip pat, kaip ir LCD projektoriuje. T.y. dichroidiniai (? Lietuviškai) veidrodžiai vienas spalvas praleidžia, o kitas atspindį.
Tie balti cilindrai tai fotojutikliai, su papildomais spalvų filtrais.
O tokie dideli tie cilindrai todėl, kad viduje stovi po elektroninę lempą- fotodaugintuvą. Taip, lempa, pagaminta 1994 metais, Japonijoje, firmoje Hamamatsu 931b(h). Visa elektronika šioje plokštėje signalą apdoroja analoginėm priemonėm. Spalvų blokai buvo su geležiniais ekranais, čia jie nuimti. Signalas skaimenizuojamas kitoje plokštėje su Analog Devices AD872 čipu (12 bitų, 10Ms/s). Tai jau 12 bitų spalvai plius papildomai:
Čia “diafragma” kuri stovėjo optiniam kelyje. Visos skylės turi skirtingo dydžio skylutes. Vadinasi dar 16 lygių… jei reikia. Koks galutinis lygių kiekis buvo aparate man nežinoma, nes neišliko skanerio modelio.
O čia demonstracija, kad spalvos tikrai atskiriamos.
“dichroidiniai” tai cia turbut iseitu artimiausias vertimas “skirtaspalviai”. 🙂