Darbo tikslais teko nuvažiuoti į Iraną. Tai buvo labai trumpas darbinis vizitas, todėl nieko turistiško nepamačiau. O dar ir mūsų vizitas papuolė Ramadano mėnesio metu…

Kaip nuvažiuoti į Islamo respubliką Iranas? Vienas iš variantų reikia žinoti Iranietį kuris kviečia į svečius ir galės pasakyti Irano pasienio darbuotojams, kad tikrai kviečia šiuos žmones pas save į svečius. Kiek supratau, tiesiog tai įvažiuoti bus sunku- tikriausiai reikės įjungti visą savo gražbylystę, kad susikalbėti su pareigūnais. Mums to nereikėjo, męs turėjom vardą ir telefono numerį. Taigi…
Nusileidus Irane, imamo Chomeinio vardo tarptautiniam aerouoste, mums teko nusipirkti svečio draudimą (~15€) ir su šiuo pirkiniu kreiptis į migracijos tarnybos darbuotojus dėl vizos. Viza kainuoja 75€ (europos sąjungos piliečiams) ir padaroma čia pat, aerouoste.

Mūsų muitininkai visiškai netikrino ir išvarė iš saugomos zonos, tačiau kito lėktuvo keleivius mačiau kad tikrino ir žiūrinėjo.
Susisiekimas ir nakvynė: čia prasideda nedidelės problemos. Susisiekimas nekoks- tik taksi ar privatus transportas. Tačiau bendravimas su taksi bus sudėtingas. Visą kelionę nebuvo nei vieno taksisto kuris suprastu anglų (ar kokią kitą) kalbą. Todėl reikalingos farsi kalbos žinios arba vertėjas. Dar gali padėti atvykimo adresas farsi kalba ir tais kabliukais ant popieriaus lapelio. Beja, adresas gali būti išreikštas labai specifiškai- tipo, didelis namas priešais stadioną tokia ir tokia rajone. Tai visiškai normalu, tokie užrašai net spausdinami ant prekių etikečių.

Daug informacijos gauta iš mūsų vertėjo (jis ne Iranietis), tačiau informacijos tikrumo negalima patikrinti. Vertėjas aiškino, kad toks reikalas kaip ekonominės klasės viešbučiai neegzistuoja. Todėl yra tie dideli tarptautiniai “brendai” ir vietiniai viešbučiai. Tačiau kainos per daug nesiskiria- 100 eurų dienai ar plius biški daugiau. Męs už 100 gavom miegamąjį, didelį bendrąjį kambarį su virtuve, dideliu teliku ant sienos ir persiškai kilimais ir normaliais baldai, nedidelis balkonėlis (3×4 metrų), kurio didžiąją dalį užimė kondicionieriaus mazgai. WC+dušas viename kambarėlyje. Pats WC modernus, bet arabiškas ir su apsiplovimo šlanga. Kitur buvo ir tupimų tulikų, tokių kaip vaikystėje mokyklose. Aišku plius pusryčiai ir internetas.
Su internetu čia didokos problemos- vietinis internetas gana lėtas (0.2 – 0.5 Mbit/s geriausiu metu), nestabilus (būna stall- kai niekas neveikia) ir cenzūruotas (neveikia Feisbukas, ko gero youtube, didžioji dalis rusiškų puslapių, dalis google servisų, ir panašiai). Mobilus internetas gaunasi brangokai- mano labukui rodos 3500€ už gigą 🙂 ir greitis greičiausiai gautusi tragiškas. Labas (bitė-vodafonas) veikia, omnitelis veikia, teledema (ar kas ten maksimos) veikia. Tačiau dėl tarifų visus pokalbius darėm per IT technologijas (viberis ir skype). Beja, internetas sulėtėja piko metu- ryškiai tarptautiniai kanalai ir vidinis šalie rūtinimas dar per silpnas tokiai didelei rinkai.
Pinigai: oficialus pinigu pavadinimas rialas. Jis turi daug nulių, todėl dažnai net oficialiuose dokumentuose (ir visur kur rašomos kainos) vienas numeris numetamas. Kai kada numetama daugiau nulių, ypač kalboje, dar daugiau. Ir tada suma vadinama tumanais. Teko kelis žmones stipriai kamantinėti, kad suprasti kas ir kodėl. Kiek aš supratau, žodis „tuman“ reiškia ne valiutos pavadinimą, o slenginis kažkokios monetos pavadinimas. Tas pats, kai rusiškas- tarybinis červoncas. Tik čia ne dešimt, o tūkstantis. Gaunasi taip, kad tumanas yra trys nuliai, o dar papildomai 4 nuliai. Tačiau kaina užrašoma tumanai su „papildomu“ tikslumu. ٣‎ ٥‎ , ٠ ٠ ٠ (senas wordas piktybiškai bandė rašyti šiuos skaičius atvirkščia seka, bet jie rašo skaičius normaliai) reiškia ne 35000 rialų, o 35 tumanus, kurie užrašyti „tiksliai“, alia 35,000. O žodžiu sakoma- trisdešimt penki tumanai. Konvertuojant į oficialius pinigus reikia pridėti tumano vertę (000) ir dar vieną nulį. T.y. tai 350000 rialų (1€ = ~39000R, aero uosto keitykloje). Deja mūsų vertėjas dažnai painiojo šiuos reikalus, matyt atsispindėjo humanitarinė sielą. Gerai, kad išrasti kalkuliatoriai ir daugelis pardavėju iškarto konvertuoja į oficialius realus. Tačiau šis nulių braukymas įneša chaosą į bendravimą. Pvz, benzinas ant kolonėlės kainuoja 1000 už litrą. T.y. vieną tumaną arba 10000 rialų arba 0,256 euro. Tai komercinė kainą, valstybė kiekvienam auto išskiria kažkokia kvotą pigesnio benzino (seniau buvo rodos 300 litrų ir 10 centų į mėnesį. Dabar stipriai mažiau, todėl vairuotojai bamba). Jei nervina benzo kainos, galima auto varyti dujomis- kiek sakė, vienas lengvojo automobilio bakas kainuoja kažkur pora realų (nu pusė ar kiek daugiau euro).

Kiek supratau, Iranas parėjo į SWIFT tik dabar, todėl jokie VISA-ŠMIZA neveikia. Niekur. Yra kažkokios vietinės kortelės. Todėl turistas turi atsivežti grynų pinigų- eurų ar dolerių. Keistis teks keitykloje- banke, gatvėse į valiutą žiūroma šnairokai, o ir net viešbutyje teko atnešti pakus vietinių pinigų. Gal yra įstatymai ginantys savo valiutą.
Ant pinigų vertė rašoma ir farsi ir angliškai. Ant naujų pinigų rašoma ir be nulių. T.y. 1000000R kupiūra turi ir vienišą 100.

Kalbant apie benziną- sprendžiant pagal viską, benzino kokybė tragiška, jis ko gero švinuotas. Taip pat ir problemos su automobiliais. Todėl man smarvė gatvėje priminė vaikystę, kai gatvėje važinėdavo benzininės „gazelkos“ (GAZ sunkvežimiai) ir jos smirdėdavo benzinu ir jo degimo produktais. Tačiau pas mus ta smarvė eidavo daugmaž iš kelių automobilių, o čia ju apstu ir smarvė dengia miestą tirštoku smogu. Męs buvo Ramadano mėnesio metu, todėl didžioji dalis įstaigų neveikė, todėl eismas dar vyko normaliu tempu. Beviltiški kamščiai normalioms dienom čia įprastas reikalas. O žinant koks Teheranas yra milžiniškas miestas, aš pradedu įsivaizduoti kokios kyla logistinės problemos. Alternatyva taksi yra autobusai (čia tokia egzotika- mikruškės ir autobuso hibridas) tačiau net neįsivaizduoju kur galima gauti maršrutų schemą ir kaip surasti mažesnių gatvių sustojimus.

Didelės gatvėse, viduryje gatvės įrengtos moderniškos stotelės ir važiuoja dideli autobusai, tačiau mums jais pavažinėti neteko. Užtat teko pavažinėti tomis „ala mikruškėmis“ ir metro. Metro normalus- modernus, kondicionuotas. Tačiau anot mūsų vertėjo- nepatogus. Atrodo, kad metro stotelės dalinai įrengtos biški ne ten kur visi nori. Todėl ir klesti tas mikruškių ir taksistų biznis. Mano nuomone, čia biški išsigalvojimas, nes iki vienos vietos vykome metro ir paeiti teko vos vos. Motociklų-skuterių ir jų giminaičiu mačiau mažokai. Miesto centre eismas ribojamas pagal autonumerius- lygiai važiuoja vienom dienom, nelyginiai kitom. Tai skirta apriboti eismui ir aišku kiek pagerinti ekologijai.

Čia ne pikas ir ne kamštis
Vizito laiko oras buvo „šiltas“, t.y. dienos metu temperatūra buvo virš 40 pavėsyje. Ant saulės buvo „daug“. Tačiau dėl to, kad labai sausa, tai karštis visiškai nesijaučia. Tai ypač pavojinga baltajam žmogui- jis gana greitai dehidratuoja. O ir gali nusvilti odą. Privalomas vandens gėrimas mažom dozėm non stop, ypač mano kompleksijos žmonėm.