Darbe aš dažnai ieškau “lempučių”. Kabutėse todėl, kad tos lemputės yra plačiąją prasme lemputės, indikatoriai ir šiaip nesuprantami daikčiukai. Kadangi lemputės greitai sudužta, labai dažnai gaunu tik paverkti prie lemputės likučių. Tačiau laikas nuo laiko randu kokią nematytą “naujieną”. Kadangi grafomanijos spaudimas didelis, o nieko naujo naujo nesukonstravau, tai biški parašysiu apie lemputes. Tai bus toks “nesusistemintas” rašinys, bet gal kam bus įdomu.
Prededam, beja kai kurios nuotraukos išsididina:
Lemputė pavadinta ДВЦ-25. Tai dujošvytė lempa skirta kalibruoti kažkokius spektrometrus. Skiriasi nuo paprastų lempučių tuom, kad užpildyta deuteriu (vandenilio sunkiuoju izotopu) ir tikriausiai švyti specifine spalva.
Lempa turi specialios formos elektrodus, kurie “koncentruoja” šviesą.
Šiaip lempa turi pašildomą katodą. Aš darydamas nuotraukas kiek pasukčiavau iš užmaitinau iš savo aukštos įtampos maitinimo šaltinio. Energijos užteko suplėšyti deuterį į plazmą.
Kita lemputė labai labai išoriškai panaši. Tačiau ji skiriasi iš esmės. Deuterio lempa tai siauro specifinio diapazono lempa. O čia tai kitokia- cirkonio- argono lempa. Jos kodas ДАЦ-50, su bajonet cokolium.
Elektrodai tikriausiai padaryti iš molibdeno, o centrinis elektrodas gal ir iš volframo. Tas elektrodas tai vamzdelis, kuriame patalpinta keramika- cirkonio oksidas. Kai lempa užkaista, cirkonio oksidas pasidaro laidus, o kitų elektrodų forma verčia elektros lanką žiebti būtent į tą cirkonį. Ir tada, cirkonis dar labiau užkaista ir pradeda šviesti labai ryškia, beveik balta šviesa. Deja, šios lempos labai trumpai veikia ir aš net nežinau ar šita lemputė gera. Aš ją tik šiaip uždegiau, bet neužkaitinau iki elektros lanko režimo. 50W lankas ne mano maitblokiui.
Čia jau žinoma lemputė. Tai tiratronas МТХ-90.
Šios lempos paskirtis dviguba- ji veikia kaip trigeris arba valdomo uždegimo lemputė, arba kaip paprasčiausiai gražiai šviečianti indikatorinė lempa. Lemputė užpildyta neonu, todėl šviečia sodria šviesa.
Kadangi perėjom prie indikatorinių neoninių lempų, tai visi tikrai matė tokias lemputes. Tai neoninė lempa užsieniuose dažnai vadinama pagal brand-name NIXIE.
Kokios formos elektrodas, tokios formos ir šviečia. Todėl buvo gaminamos ne tik lempos su skaičiukais, bet ir su raidėm ar kokiais simboliais. Va jums pliusinė lempa.
O kalbant apie pliusus, rusams užėjo noras nusikopijuoti net ir tokio tipo lemputę, kur indikacija atlieką įkaitęs laidelis. Tai gana reta lempa ИВ-10. Dejam tai ne pilna matrica, o tik “pliusas”, “minusas” ir “vienetas”.
Nors geležėlės pritaikytos pilnai matricai, kažkoks racionalizatorius sugalvojo, kad reikia pagaminti “pilną” indikatorių be “pliuso” ir atskirai lemputę “pliusui”. Rusai…
Kalbant apie rusus… Yra tokie VFD (vacuum fluorescent displays). Tai va, rusai juos irgi gamino ir … kopijavo. Aš kiek išsiguglinau, kad juos pirmus pradėjo naudoti Japonai. O tie, gudragalviai siauraakiai, naudoja kiek iškreiptus skaičius. Kažkur garaže aš turiu NEC firmos indikatorių, bet šiam straipsniui jo nenufotkinau. Tai ten, skaičiai vaizduojami su “užraitymais”. O rusai (gal ir nusipirko licenziją), pagamino indikatorių tokį pat kaip ir Japonai:
Indikatorius ИВ-2 tai tas kairėje, su užraitymais. Šalia – sekantis modelis, ИВ-3, kaip sakoma “без выебонов”, nors tiesa, vienas reikaliukas liko. Atkreipkit dėmesį į tai, kad abu indikatoriai turi papildomus segmenutus. Ala “japoniškas” turi gal ir “vieneto” simbolį centre, o antrasis turi arba “vienetą” arba galimybę rašyti “nulį” su perbraukimu. Poto buvo sumastyta, kad nafig tas pildomas segmentas (-tai) ir indikatoriai pasidarė jau įprastos, seпtynių segmentų matricos- ИВ-3А.
Tikriausiai gali kilti klausimas, koks indikatorius yra ИВ-1? Gal koks nors dar archaiškesnis? A nė velnio:
Tai “taškelio” ir “minuso” indikatorius!
Toliau eina ИВ-4, tai 18 segmentų indikatorius kuris leidžia formuoti gana daug raidžių. Nu ir t.t. 🙂
O pabaigai dar biški:
Tai impulsinės “blicų” ir stroboskopų lemputės, bei keli iškrovikliai.
Čia gana aukštos įtampos iškroviklis. Ir jis puikiausiai išlaikė fotosesiją.
Tuo tarpu, šitas iškroviklis nuo pastovaus degimo stipriai nukentėjo- jo elekrodai nugaravo ant stiklo. Šiaip iškrovikliai neskirti dirbti su pastoviu išlydžiu- tai impulsinės lempos.
Kaip šitos:
Tai populiariausia, ИФК-120, lemputė iš foto blyksčių. Deja lempa irgi nukentėjo fotsesijos metu- paprasčiausiai nufotkinti išlydį man nesigaus niekaip, o nuo pastovaus degimo jos greitai miršta, o ir dega ne taip kaip turi degti.
Gerbiamasai, o pas tave kartais nėr ИН-14 izoliatorių be pačių „lempučių“? Man šešių štukų (vienetų) reikėtų… bo saviškius netyčia išlydžiau per durną galvą, o be jų labai tingiu reikalą iki galo damušt…
Labai grąžios relikvijos technologinės 🙂 Impulsinių lempų galima ir nekept- galima keleto sekundžių video su jom daryt. Mačiau kažkas taip demonstravo. Žinoma pagrinde baltas blyksnis matos galingesnių, bet to ir reik tikėtis 🙂
negaliu Levui neparodyt 🙂
http://www.darkroastedblend.com/2014/10/just-horsing-around-funny-pics.html
O pačiam nebuvo minties kokią nors lempą pasigamint?
Kaip, kad šitas bičas pvz.: https://www.youtube.com/user/glasslinger
Iš pradžių atrodo kosmosas, bet paskui pasirodo, kad ne taip ir sudėtinga. Vakuumo sistemos tik reikia rimtesnės.
Vakumo siurbliukai brangoki, o deep vacuum tai iš viso kostmosas.
O man įdomu – deuteris nėra radioaktyvus? Ir kaip tuo klausimus uždegus ją?
Essentially all deuterium in the universe is thought to have been produced at the time of the Big Bang, and has endured since that time. Deuterium is not radioactive, and does not represent a significant toxicity hazard.
Trumpus blyksnius galima nufotografuoti tamsioj patalpoj nustacius ilga islaikyma. Tarkim, kad ir keletos sekundziu per ta laika atlikti ekspermenta, ekspozicija sugers viso ekpermento sviesa.
nu dar reikia tokią muilinę turėti kur yra pakankamai ilgas išlaikymas.
smartafonams yra spec apsas, arba galima nuhackinti webcama.
Nu pabandykit jus su ištemptu išlaikymu ir su smarfonu nufotkyti blykstę. Paaiškės, kad reikės fotkinti per suvirinimo stikliuką, nes diafragmos pas tokus fotikus nerasta… 🙂
Įdomu kam tokios lemputės buvo naudojamos? radau keletą garaže, atrado kad tos plokštelės tarpusavy nesiliečia, tai gal šviesti turėtų plazma? bet įsukus į įprastą 220v tinklą nieko nevyksta
Tai dekoratyvinė neoninė lemputė. Turėjo veikti nuo 220V, matyt nehermetiška ir neonas išgaravo. Turėjo viduje plazdenti liepnelė. Arba pažeistas balastinis rezistorius lempos patrone.
Fotografija iš rusiškos wikipedijos.