Sekantis etapas po šablono graviravimo yra pačio šablono atsparumo testavimas. Čia yra keli faktoriai- pačio šablono (šiuo atveju dažų) atsparumas ėsdinimo medžiagai, sulipimas su metalu (ėsdinimo medžiaga mėgsta palįsti po dažais), pačio šablono pašalinimas. Kadangi nėra noro bandyti visokias medžiagas, nutariau panaudoti pačią agresyviausią- praskiesta azoto rūgštį. Ji puikiai ėda ne tik žalvarį, varį, bet ir daugelį dažų 🙂

Nedidelis kiekis praskiestos rūgšties užteptas ant skardos. Melsvas atspalvis dėl ištirpusio vario. Aš panaudojau labai labai seną tirpalą kuriuo ėsdindavau PCB. Dabar PCB naudoju mažiau pavojingą medžiagą. Deja ji nelabai ėsdina žalvarį. Todėl jei naudoti varį ir ne tokią agresyvią medžiagą…

Iš eilės:

Čia bendras vaizdas po keletos minučių ėsdinimo. Ėsdinimo metu su ta vata kiek brauktyta per šablonus. Taip buvo nuvalomas mikro sluoksnis ir taip pat tikrinamas šablono atsparumas.

Seni metalo dažai pentaprim. Iš pradžių viskas buvo kaip ir gerai, bet vėliau atšoko nuo metalo. Nuo rūgšties dažai brinksta. Jei neperdaug rūgšties, gerai paruošti metalo paviršių, tai būtų antras pagal geruma šablonas. Tiesa, buvo problemos su mikro dažų sluoksniu ten kur nudeginta. Gal čia reikėtu labiau paplauti spiritu.

Seni nitro dažai. Patys nitro dažai jau kaip ir yra azoto rūgšties junginiai, todėl jie nereaguoja su rūgštim ir nebrinksta. Tačiau rūgštis sugebėjo atkelti dažus keliose vietose. Gal išgelbėtu teisingas metalo paviršiau paruošimas ir nuriebalinimas prieš dažant? Taip pat buvo nedidelis mikro sluoksnis ant metalo ten kur išdeginta, todėl rūgštis iš karto nepagriebė.

Juodas flamasteris. Šiaip jis gana atsparus, tačiau tikrai ne azoto rūgščiai. Ši danga pirmoji kuri nusiplovė. Nors kažkiek užrašo ant metalo liko.

Klasės lentos dažai. Patys dažai gal ir geri, bet matiškumą išduodanti medžiaga tikrai reaguoja su rūgštim. Taip pat, patys dažai gana greitai brinksta.

Juodi purškiami dažai. Jie reagavo su rūštim- išsiskyrė dujų burbuliukai. Tačiau sukibimas buvo gana geras. Tačiau rūgštis vėliau pateko po dažais ir atkėlė didelį gabalą. Vadinasi sukibimas buvo nelabai ir gera (gal vėl paruošimo stoka), tačiau patys dažai kėlėsi dideliu gabalu- vadinasi nelbai jie ir ištirpo. Kogero 3 vieta.

Nauji universalūs dažai Pentaprim. Nu stiprokai sureagavo. Pirmiausia nesu tikras, ar plastifikavosi iki galo. Tačiau tas susigarankščiavimas rodo, kad pats plastikas brinksta.

Šiaip dar gal reikėtu išbandyti fotorezistą. Jis gi teoriškai atsparus rūgštim, jis polimerizuojasi ir tvirtėja nuo UV šviesos (būtent šis modelis). Tačiau kažkaip nekilo ranka terliotis su tuom. Kažkur turiu ir puškiamą fotorezistą kuris kaip tik nuo UV silpnėja…

O dabar bus bonusas:

Tai tas nelaimingas raktelis.

Jo abi pus4s gavo skirtingą kiekį rūgšties. Todėl skirtingai išsigriaužė. Viena pusė mažiau ir gražiau, kita giliau ir baisiau.

Detaliau:


Matosi įdomus rūgštinio ėsdinimo efektas- metalas labiau griaužiams riboje kur stovi šablonas. Todėl gaunasi kaip ir konturas aplink piešinį. Čia specialiai niekas taip nedarė.

Bonus Nr.2

Graviravimas lazeriu ant apvalaus daiGto. Naudojam gabaliuką seno skanerio. Vienas apsisukimas atitinka kažkur 120mm.

Jau nudegintas ir nuplautas spiritu. Matosi taškiukas su kuriu testavau nulinę koordinatę ir matosi, kad viskas stovėjo kreivai, todėl nesutapo pirma ir paskutinė “S” raidė. Šis bandymas buvo išbrokuotas dėl to kreivumo ir dėl bendro raidžių ir tarpų proporcijų neišlaikymo.
Beja, reguliudamas reikalus susivariau nesufokusuota lazerio spindulį sau į ranką. Nu ką gi. Skauda! Tai buvo trumpalaikis odos paviršinio sluoksnio nudeginimas- odo toje vietoje pabaltavo dėl odos sluoksniuko sudegimo, tačiau į vidų karštis nespėjo patekti. Neveltui moterys naudoja lazerinį pylingą. 🙂