Kad ištirpinti tai kas prie normalių sąlygų netirpsta, reikia sąlygas padaryti nenormalias. Šiuolaikinis mokslas dažnai naudoja tokius mažiukus “autoklavus” – hermetines talpas kurios keliama temperatūra ir slėgis. Naudojant visokias bjaurias rūgštis tos talpos dažniausiai padarytos iš storo teflono, o aplink dar šarvas iš kažkokio kitokio plastiko. Tokios kapsulės vadinamos bombomis. Nes jos tikrai kartais sprogsta kaip bombos. Plastikinius indus geriausia šildyti su mikrobangu krosnele. Taip ir gimsta mikrobanginis mineralizatorius. Tačiau tai nėra teisingas terminas. Angliškai tai microwave digestor. T.y. mikrobanginis virškintojas. Jis “suvirškina” tiriamas medžiagas.
Nusipirkom tokį prietaisą. Tiesa šis modelis nėra labai prabangus, tačiau savo darba atlieka. Vienas toks žmogutis privačiam pokalbyje pasakė, kad tie visi navarotai dažniausiai visiškai nereikalingi, ir tą patį darba atlieka tos pačios bombos sukištos į buitinę mikrobangę. Tik vienas momentas- reikia atspėti šildymo galią, kad nesprogtu :).
Todėl mūsų modelis turi slėgio matavimą.

Čia dar nepilnai sumontuotas- ventiliacija veda į kambarį. Vėliau viską teisingai sujungėm į tikrą ventiliaciją.

Tai kiek galingesnė mikrobangė su tikru galios reguliavimu, slėgio matavimo sistema ir biški kompiuterizuota valdymo sistema. Kodėl biški? Todėl kad tai kiniško softo dizaino pavyzdys:

Tie tarpiukai matyt labai svarbūs programuojant GUI. Kitas navarotas- mygtukų naudojimo sistemingumas. Kad papulti į kai kurius duomenis reikia su strėliukėm nueiti iki reikiamos vietos ir paspausti enter. O kitur enter iškarto keičia reikšmę. Atrodo, kad skirtingas meniu dalis dali skirtingi programuotojai, kurie tarpusavyje nesitarė dėl klavietūros ir aplamai logikos. Kitas bajeris- kad papulti į nesvarbų punktą reikia įvesti skaičių ir spausti enter. Tuo tarpu prietaiso paleidimas susideda ir meniu 0 ir programos numerio. Neiššoka joks ispėjimas tipo “Press START to begin digestion”. Iškarto startuoja magnetronas.

Atlikus privalomus testus, buvo atliktas kavos virimo testas. Justina* parekomendavo, kad jos kavinukas naudoja iki 15bar slėgį virdamas kavą. Laisva ranka perkonvertavom barus į paskalius ir gavom 1.5MPa.

Sudedam kavos miltelius į bombas.

Dvi porcijos kavos.

Start, slėgis greitai užkyla iki 1.5MPa (14.80 atmosferų). Kiek palaikom.

Ir rezultatas… Išhermetizuojant bombą pasijuto nuostabus kavos aromatas kuris per kelias sekundes išsivedino. O kava smirdėjo kavos tirščiais ir kojinėm. Dar kiek prisidėjo naujo karšto plastiko kvapas. Ir kiek jautėsi ankstesnio bandymo aqua regia. Net nekilo noras bandyti gerti tokią trunką.

Šiaip, primityvus, darbinis prietaisas. Jei priprasti prie kiniškos logikos, tai puikiausiai tinka naudojimui kaip ir kiti žymiai brangesni prabangūs prietaisai. Mokėti papildomai kelius apynaujus automobilius tik dėl gražaus displėjaus? Baisu, kad kiniška bomba praplyš? Galima į kinišką mikrobangę kišti “sertifikuotas” bombas. Bet jos irgi bus kiniškos… 😛

* Justina tai mūsų etatinė chemikė.