Kažkotai senokai rašiau tikrus vandalizacijos straipsniukus. Pasitaisau dabar- straipsnis apie YIG sferų generatorių laužymą.
YIG – tai itrio-geležies granato kristalas. Tiksliau šio sintetinio granato sfera. Šis mineralas turi specifinę savybę- dėl savo feromagnetinių sąvybių šio kristalo sferos rezonuoja ultra aukštame dažnyje. Ir rezonuoja labai siauram diapazone, nes sferos rezonavimo “kokybė” (Q factor, Добротность) yra labai aukšta. Rezonavimo dažnis tiesiogiai (linear) priklauso nuo magnetinio lauko. Ir stipriai priklauso. Todėl galima padaryti generatorius (ir filtrus) kurie valdosi srove ir aprėpia gana platų diapazoną (oktavą ar net daugiau).
O dabar kaip tai atrodo realiam pasaulyje:
0.5-2.0GHz, 2.0-4.0GHz, 4.0-8.0GHz ir 8.0-12.4GHz.
Pabandžiau paleisti tuos generatorius, tačiau kol kas rezultatų nėra. Tačiau vienas generatorius tikriausiai pramuštas, nes jo išėjime yra +5V. Tikriausiai pramuštas išėjimo kondensatorius.
Ir šis generatorius labai labai kaito. Todėl nutariau vieną generatorių išardyti ir pažiūrėti kas viduje.
Su tekinimo staklėmis įpjoviau užvalcuotą ir užvirintą zoną. Tik tada dėžutė atsidarė.
Tačiau pas įdomumas viduje:
Vienoje pusėje matosi dažnio nustatymo (tuning) ir dažnio moduliacijos (FM coil) apvijos.
Kitoje pusėje pats “cimusas”.
Balta keraminė PCB su auksiniais takeliais ir auksine vielute sujungtais komponentais. Pačioje kairėje- oranžinis kondensatorius (tikriausiai tantlas), prie pat pilkas kristalas- tikriausiai įtampos stabilizatorius. Toliau viskas sujungta ant palaidų elementų. Lengviausiai išsiskiria kontūrai- spiralės. Centre didelis keraminis kondensatorius. Tokios kopetėles su pilku pagrindu- paderinami rezistoriai. Derinasi labai paprastai- sujungiami nereikalingi segmentai vielute. Ar nutraukiama vielutė.
Dešinėje, ant balto strypo juoda YIG sfera. Viršuje matosi generatoriaus išėjimas ir tikriausiai tas pramuštas mažytis puslaidininkinis kondensatorius. Baisus mechanizmas laikantis sferą tai yra PTC šildytuvas- sfera turi dirbti tam tikroje temperatūroje. Beja, foto išsididina.
Pabandžiau nufotkinti sferą per mikroskopą, bet nelabai gražiai gavosi:
Matosi sfera, tikriausiai kažkoks tranzas, “pareguliuojamas” rezistorius. Tas auksinis laidelis kur “bereikalo” zigzagu privirintas prie laukelio- matyt taip pareguliuojamas induktyvumas.
O čia įtampos reguliatorius iš arčiau.
Jo. Perskaiciau o apacioje No coments. Taip ir pagalvojau. Be komentaru geras straipsniukas. Pagarba.
Kur jie realiai yra naudojami?
> Kur jie realiai yra naudojami
Ten kur reikalinga “švari” sinusoidė. Pvz. spektro analizatorių dažnio keitikliuose. Nesu šios srities gilus žinovas, bet manau, kad tai jau nebenaudojama technologija. Dabar gi viską skaitmenizuoja su ADC/DAC keitikliais.
Įtariu, kad ir dabar sėkmingai naudojama technologija filtrams daryti GHz dažniams.
Dėl “skaitmeninio” ADC ir 10GHz signalo… Kiek ten clock turi būti didesnis už norimą dažnį?
http://en.wikipedia.org/wiki/Nyquist_frequency
http://en.wikipedia.org/wiki/Nyquist%E2%80%93Shannon_sampling_theorem
http://en.wikipedia.org/wiki/Sampling_frequency
Norėčiau pamatyti tokio dažnio ADC/DAC.
> Dėl “skaitmeninio” ADC ir 10GHz signalo
Levai, tik jau nesakyk, kad apie oversampling’ą nieko negirdėjai 🙂
Įvesk googlėje “GHz oscilloscope”, tai jau pirmose nuorodose pamatysi, kad pvz. LeCroy iki 65GHz gamina. O spektroanalizatorai su konverteriais ir iki IR diapazono 300+ GHz traukia. Be to, viename iš Analog devices seminarų, kuriame kaip tik ir pristatinėjo GHz diapazono ADC ir šiuolaikines skaitmenines RF sistemas, aš specialiai uždaviau klausimą ar YIG dar yra naudojami. Lektoriaus atsakymas buvo neigiamas. Dabartiniu metu daug pigiau yra skaitmenines technologijas naudoti.
gal undersampling?
http://en.wikipedia.org/wiki/Undersampling
nes oversampling tai kai daugiau stipriai
http://en.wikipedia.org/wiki/Oversampling
Su undersampling, kai signalas pasikartojantis tai ADC procedura galima, bet DAC?
Aha, kaltas, supainiojau terminus 🙂
Googlė randa 45-GHz DAC. Tai čia laisvai prieinama informacija, o nuo pašalinių akių paslėptose laboratorijose, garantuotai tas dažnis gerokai aukštesnis. Kaip jau minėjau, nesu šios srities specialistas, tai negaliu diskutuoti vien google informacija besiremdamas. Bet super aukštame dažnyje kiek kitokie metodai naudojami, nei įprastinėje elektronikoje, tai nieko keisto, kad egzistuoja daiktai, kurie iš principo kaip ir neturėtų veikti 🙂 Turiu kolegą, dirbantį su radarais, tai jo naudojamų įrankių asortimente didžioji dalis tokių, kuriuos naudoja santechnikai. O visokių bangų ir pusbangių matavimuose dažniausiai naudoja liniuotę, slankmatį ir SWR matuoklį. Nei multimetro, nei oscilografo ten nereikia 🙂