Čia mano senas naujas grobis iš kariškių- Rohde & Schwarz VHF-UHF imtuvas ESM 2. Šiaip, tai didesnio radijo monitoringo komplekso dalis, tačiau nei panoraminio indikatoriaus, nei skaitmeninio radijos valdymo nepavyko išgelbėti ir net pabandyti. Paprasčiausiai suveikė karmos dėsniai, ir kažkodėl “berniukas” čiupa šia radija ardyti su plaktuku (todėl ir rack tvirtinimo elementai sulaužyti). Man pasisekė, kad radija sugalvojo ardyti pačia paskutinę, tai dar spėjau išplėšti iš kibių rankų…

Kabinamas dažnių plotis 20 – 1000MHz (per 9 persidengenčius diapazonus). Realiai biški daugiau iki ~1005MHz. Moduliacijos: AM, FM ir A1 (for the reception of unmodulated signals). Pralaidumo plotis: 15, 30, 250, 1000kHz.

Kadangi radija skirta jungti prie panoraminio indikatoriaus, pas ją yra tarpiniai išėjimai ir demoduliuoto signalo išėjimai. Taip pat yra skaitmeninis-analoginis dažnio valdymas. Teoriškai tai leidžia prie jos jungti skaitmenę radiją (SDR) ir taip dasimušti prie aukštesnių diapazonų.

Deja radija pateko defektuota. Matyt ~40 metų amžius tokiai technikai jau svarbus. Pirmiausia gedimas buvo- neveikė įjungimo mygtukas. Tačiau kitas gedimas jau bjauresnis- paveikusi 30 ar panašiai minučių radija užlinkdavo su 50/100Hz burzgimu. Kažkokios problemos su maitinimo šaltiniu. Pastovėjo radija kelis mėnesius ir poto jau nebeįsijungė… Teko ardyti.
O čia jau old-schoolas totalus:

Čia vaizdas iš apačios. Matosi, kad kiekvienas diapazonas turi savo modulį.

Čia gražus susijungimas.

Bet pašnekam apie gedimus. Aišku bus parėje kondensatoriai. Be jų gedimo tiesiog negalima. Kiek paardžius radija iškarto pastebėjau kondensatorių kuris neįsipaišė į bendrą dizainą. Radija jau buvo remontuota. Taip stabilizatoriaus modulis:

A- tai kažkieno keistas kondensatorius. B- jau mano lituotas. Šalia matosi originalus (rudas) elektrolitas. Šitas dar turėjo savo talpą.

Pakeitus B kondiką radija pradėjo veikti. Tačiau greitas patikrinimas PCB kuris lengvai išsiima parodė, kad kondikas parėjo ne vienas:

Tačiau, radija veikė be šitų kondikų (jų visų talpa lygiai 0 mikrofaradų). Sudėjau tokius pat (tiesa, kiek didesnės įtampos) kondensatorius. Išskyrus vieno 470uF/6V įdėjau 1000uF/10V nes neturėjau tokio. Deja vieno kondensatoriaus nepakeičiau:

Paprasčiausiai tokio neturėjau. Tai, kogero, unipoliarinis elektrolitas. 10uF. Jame dar liko apie 4uF, bet apačioje matosi ištekėjusio elektrolito krešuliai. Tfu tfu radija veikia.
Tačiau pakeičiau tik tuos kondikus kuriuos buvo lengva pasiekti ir kurių talpa rodė nulinę. O kiek kondikų gali slėptis šiuose metaliniuose moduliuose:

Vieną dėžute (demoduliatorių) atsidariau ir radau du kondikus… ojoj, jei reikės ir juos keisti.
Pakeliui atstačiau skalių apšvietimą, čia vietoje lempučių sudėjau baltus šviesos diodus. Čia irgi kažkas remontavo, tai dėl per galingos lemputės plastikas išsilydė ir suanglėjo.
Beja, didelis dėkui Rohde & Schwarz firmos inžinieriui (rodos amerikoje) kuris atsiuntė šios radijos instrukcijas- ten detaliai surašyta kur koks signalas eina į nugarinius kištukus. Ir kaip radija kalibruoti.

Šiaip radija veikia, bet kaip visa senoviška technika turi savo pričiūdų- pvz. radijos dažnis stabilizuojasi ir stotys nebebėgioja po … valandos apšilimo. Taip net instrukcijoje parašyta. Su mažyte anteniuke pagaunu daugybe stočių UTB/FM diapazone, puikiausiai girdėjosi analoginės TV signalai, girdisi 900MHz GSM čirškimai ir daugybė kitų skaitmeninių signalų 200-1000MHz diapazonuose. O štai apatinis diapazonas nepatiko, ten kažkoks kaukimas prasimuša- gal geterodino triukšmas ar panašiai. Per visą diapazoną kažkos cipimas, kurio tikrai ten nėra (anot kitos radijos).
Kita problema- gana didelis skalės ir realaus dažnio nesutapimas. Nors yra kalibravimo skylutė, dažnis nedasitempa iki reikiamos skalės atžymos.

Šiaip žaisliukas įdomus.