Konstruojamam prietaisui prireikė kilovoltmetro (to kur tūkstančius voltų matuoja). Tačiau buvo kelios sąlygos- įtampos šaltinis yra atjungtas nuo žemės ir gali bet kuris gnybtas būti įžemintas. T.y. jei reikia, sakysim +2kV, tai neigiamą gnybtą įžeminam. O jei reikia minus -2kV, tai paprasčiausiai įžeminam teigiamą gnybtą. O dar gali būti bet koks tarpinis variantas.
Kitas reikalavimas- maitinimo šaltinis negalingas, todėl reikia ekonomiško voltmetro. Pvz. išluptas iš TV siustuvo voltmetras naudojo… 6 kilo omų rezistorių ir paprasčiausią ampermetrą, rodos 5mA (arba 75mV). Galima pasiskaičiuoti, kiek W energijos išsiskiria ant to rezistoriaus.
Internete panašių sprendimų greitai neradau, todėl pradėjau nuo teorijos:
Tai PSpice student versija. Teoriniams paskaičiavimams kaip tik. Čia beja jau advanced schema. Pradinė buvo su teoriniais įdealiais operaciniais stiprintuvais. Beja kogero R3 (R2 Eagle) ten nereikalingas, R8 ir R9 vienodi … 🙂 Čia taip gavosi, kad kai dariau įliustracijas, pradinė schema jau buvo išdraskyta ir surašyti eksperimentiniai skaičiai.
Kai schema pradėjo veikti teoriškai, perėjom į praktiškesnį softa:
Tai Cadsoft Eagle. Braižom schemą, pripaišom reikalingus objektus aplinkui. Beja panaudojau LF412 operacinį stiprintuvą, o ne tą kur pavaizduotas. Todėl, kad toks pirmas iškrito iš stalčiaus ir veikė.
Ir gaunam PCB. Beja, šie visi trys paveiksliukai išsididina, jei ant jų paspausti pele.
Surinkta testuojama schema. Čia dar nėra aukštos įtampos. O ir rezistoriai R6 ir R7 (pagal Eagle) nėra 999K. Ten mažesni. O testuojama išorinė itampa tik 15V. Rodos veikia.
Tačiau kilovoltams reikia normalesnio įtampos daliklio. Įtampos daliklis turi atitikti reikiamą įtampos dalybą ir “neprasišauti” (ką sėkmingai daro paprasti rezistoriai). Pradžiai norėjau panaudoti tuos egzotiškus rezistorius apie kuriuos jau rašiau. Tačiau jie tik 200 ir 100 megaomų. O su tokiom varžom operacinis turi žymiai stipriau stiprinti ir jis prisigaudo visokių trugdžių. Ir kas durniausia, čia nepastatysi lengvai low-pass filtro, nes aplinkui megaomai.
Todėl įtampos daliklis surinktas iš paprastų rodos 0,125W pagerintų rezistorių su 2M61 varža (±1%). Jungiau po 7 vienetus nuosekliai, sutepiau termoklijais ir užlydžiau termokembrike. Viso gavosi po 18.27MΩ.
O čia jau realios kilovoltinės įtampos. Beja, mano gerasis multimetras biški išsigando mano eksperimentų ir jo viduje du varistoriai tik pyššš, ir dar biški vienas PTC pyšššš. Gal kas matėt kur nors pirkti 500…600V mažagabaričių varistorių? Nes dabar sudėjau tokius kurie man leidžia matuoti max 165V įtampą 🙂 O PTC buvo pažymėtas M5Z… kas per žvėris nežinau. Bet lygtai jis dar veikia, nors labai jau juodas ir vienam šone skylutė išdegė. Taigi, teko nusipirkti Senukuose pati pigiausią multimetrą kuris turi 1000V skalę. Beja šis kiniškas tvarinys rodo ir 1300V skaičiukus. Daugiau nebandžiau.
kas per pagerinti rezistoriai? didesne itampa laiko?
beje, kiek paprastas 0,25W rezistorius itampos atlaiko neprasimusdamas?
Dėl pramušimo įtampos, tai rodos keli šimtai voltų. Reikia datašytą skaityti. Nepamenu.
O “pagerintas”, nes tai kažkoks 1% tikslumo rezistorius. Gana senoviškas.
O tai yra paprastu 0,25W uzsienietisku rezistoriu datasheetai? 😀 Rusisku varzu tai kazkur buvau uztikes kazkokioj literaturoj. Kazkada pirkdamas SMD parduotuvej uzklausiau, tai nesugebejo vadybininkas atsakyt, ir inete nieko nerado narsydamas. Nelabai ta informacija ir skelbiama kaip suprantu.