Užterorizavot su savo komentarais: “kada bus naujas straipsnis”. Darbų turiu- elektros ūkį darbe tobulinu. Dar pakeliui pastebėjau, kad UPSams reikia akumus naujus pirkti. Čia VST/RST/LESTO džiauką vieną padarė- vakare tik pyst ir atjungė 10kV liniją į mūsų pastotę TP457… Vieni UPSai trumpokai išlaikė, kiti gal kiek ilgiau. Turėjo čia pentadienį vakare mano interneto puslapiai neatsidarinėti.
Gerai- šiuo metu tobulinų jau aprašytą maitblokį. Kažkaip tekste leptėlėjau, kad galima naudoti standartinį trafą nepervyniojus. Tai teko išbandyti pakeliui.
Maitblokis projektuojamas didesnės galios. Todėl panaudojau stipresnę mikroschemą FSDM07652R (iki 70..80W max). Donorais vėl tapo blogi LCD monitorių maitblokiai. Iš pirmo žvilgsnio maitblokių trafai atrodė vienodai, tačiau išlitavus paaiškėjo kad ne- galingesnio maitblokio transformatorius aukštesnis. Trafukas turi 13V išėjimą su atšaka ties 5V. Teoriškai tinka. Naujos galios pareikalavo didesnių radiatorių, o ir transformatoriaus kojytės kitaip išdėstytos. Teko perdaryti spausdintą plokštę (PCB).
Toliau bus daugiau teksto ir iliustracijų. Spauskit čia:
Dar kelios naujienos: apsauginis viršįtampio stabilizavimas (PCB nuotraukoje nėra)- jei nėra apkrovos suveikinėja ne valdančios mikroschemos ribotuvas, o išėjimo stabilitronas (D6). Stabilizavimo įtampa maždaug stabilitrono pramušimo įtampa plius optoporos kritimo įtampa su nedidele korekcija dėl rezistorių.
Sumontavau snuberį- nes kai kuriuose LCD maitblokiuose jis yra. Ir dar papildomas LC filtras ant išėjimo. Šiuo metu šuntas 0.2 omo.
Testiniai bandymai parodė, kad schema su “standartiniu” trafu nėra labai gera. Kai trafas vidutiniškai apkrautas, tačiau išėjimo įtampa artėja prie 15V vietoje 13V pradeda suveikinėti mikroschemos apsauga. Matavimai parodė, kad mikroschemos maitinimo apvija duoda 20V išėjimą vietoje rekomenduotinos 12V ir suveikia mikroschemos apsauga nuo viršįtampio.
Padinidus apkrovą (mažiau omų) itampa nukrito, srovės pasidarė didesnės. Tačiau pasiekus 40W apkrovą vėl pradeda suveikinėti apsauga. Spėju kad ta pati. Reikia atsidaryti transformatorių ir sumažinti Vcc apvijos vijų skaičių.
Kita bėda karštis. Prie tokios apkrovos mikroschemos radiatorius pusėtinai karštas, tačiau diodų radiatorius karštas kaip pekla. Net nežinau ką daryti.
Dabar stovi diodai MBRF20100C (pora sujungta lygiagrečiai)- 100V, 2*10A. Vf=0.75…0.85V. Kaip rašiau anksčiau, norėtusi įdėti MOSPEC S20C40C diodą: 40V peak reverse (28V RMS reverse), 2*10A. Tačiau Vf=0.46 … 0.55V. Tačiau pastarasis prasimuša. Ar gal kokį sinchroninį detektorių kabinti? Nežinau. Va kol rašiau, maitblokis dirba 33W apkrova, tai abu radiatoriai baisulingai karšti. Net karštesni už senesnio eksperimento maitblokį… Jaučiu trafą visdėlto teks pervynioti.
Gerai pakaitinus (beja, šuntas irgi karštas), maksimaliai atiduota 37.5W į vieną halogeninę 12V lemputę. Bliamba, reikia pasidaryti normalią apkrovą.
O dabar paaiškinimas, kodėl eina šaibom šotkio diodai. Va ką rodo oscilografas ant transformatoriaus išėjimo apvijos:
Vienas “ruleris” stovi ant nulinės atžymos, kitas nutrauktas į apačią. Matosi, kad čia yra impulsai iki -39V. O diodas laiko 40V ir tai dar neaišku prie kokių sąlygų. Jei laikyti ribą mažesnį skaičių- 28V, tai viskas aišku. Pykšt ir nebėra diodo.
Į kitą pusę viskas normaliai, beveik 13V.
O čia jau kaip ir už mano oscilografo rodymo ribų. Čia situacija ant transformatoriaus pirminės apvijos. Čia matosi, ką daro su įtampa galios mosfetas. Maitinau schemą nuo 235V DC… Prisispyruokliavo daugiau kaip 430V rail to rail. 🙂
Klausimas nuo kvailo diletanto.. kam is vis reikalingi tie led draiveriai ? Ar neztenka jo tiesiog prijungti prie reikiamos itampos ?
Prilitavau dar vieną šuntinį rezistorių:
Dabar du rezistoriai po 0.2 omo. Viso 0.1 omas. Vistiek bus karštas. Plokštė dar “nenumazgota” 😉 .
Atsakymas Diletantui: LED yra srovės vartotojai. Pajungus tiesiogiai prie įtampos šaltinio be srovės ribojimo, diodas tuoj pat sudegtu. Todėl daromi srovės stabilizatoriai- draiveriai. Jų užduotis- stabilizuoti srovę per šviesos diodą nepriklausomai nuo sąlygų. Taip pasiekiamas optimaliausias diodo darbas. Pvz. mano rankiniuose prožektoriuose LEDas šviečia visada vienodai stipriai kol akumuliatorius “darbinėje” būklėje. O pas pigius prožektorius iš pradžių šviečia per stipriai (ir kepina diodus), o poto eina silpnyn.
Kartais LEDus jungia per rezistorių- jis kiek stabilizuoją srovę. Tačiau čia kalba eina apie diodus kurie turi keliasdešimt vatų galios. Tokiems jau rezistoriaus nepakiši.
Aišku galima nusipirkti gatavą draiverį, bet nebus konstravimo malonumų.
kaip tobulini elektros uki darbe? sistema keiti į Tn-c? ar kazka kita
Modifikuoju klientų apskaitą, perkomutavau keletą kabelių (nes įtariu pizda jiems) ir pastačiau kelis naujus skaitiklius. Viskas prasidėjo nuo laidų smulkinimo ir vario atskyrimo linijos. Kai vieno glušo žmogaus informacija iškreipė reikiama galią- mat amperus vatais palaikė… ir dar iš kitos vietos nuskaitė. 🙂
tai tavo darbovieteje dar yra aliuminiu laidu kad smulkini vario linijas. O skaitlius kam statiai kad suzinoti kiek suvartoja atskiros patalpos kwh
VA ATSIMINIAU!!! ar dar stebi kiek tavo laboratorija sunaudoja elektros energijos? rasiai straipsni senai kad esi parsineses is darbo skaitliu ir zadejai stebeti 😉 rezultatu yra ? 😀
del www neatidarymo tikrai pastebejom ir susjaudinom 🙂
Smalsučiui Aurelijui: Pas mane ūkyje yra apie 30 elektros skaitiklių ir panašus kiekis nuomininkų. Savo aliumininių kabelių nelupinėjam- jie dažniausiai požeme ir nėra galimybės jų ištraukti. Pastatyta linija smulkina paprastus laidus: automobilių “pravodkę”, daugiagyslius kabelius, elektros instaliacinius laidus, UTP kabelius, telekomo storus kabelius su daugybe smulkių vielučių. Tiesa, pjaustom ir jėgos kabelius, tik ten technologija kiek kitokia.
O dėl elektros suvartojimo: Mano kompiuteris, du monitoriai, TV, printeris ir garso stiprintuvas suėda ~80kWh elektros energijos per mėnesį iš bendro, ~200kWh katilo. Baisiausia tas dalykas, kad kompas nėra laikomas įjungtas kiaurą parą. Paprastai aš jį įjungiu apie 18 valandą, o išjungiu kažkada nakties metu. Labai giliai į naktį negaliu tempti, nes pastačiau taimerį ant interneto ruterio- kažkur antrą valandą nakties internetas atjungiamas. Tai kompą laikyti įjungta kiaurą naktį nėra prasmės.
Tas pats draiveris apkrautas baltu šviesos diodu. Išėjimas 15V ir 2A. Viso 30W elektrinės galios.
Oscilograma ant trafo išėjimo:
Kiek neramina tas parazitas…
Čia jis geriau matosi. Su grynai R apkrova šito nebuvo.
O čia šiaip apkrovos iliustracija. Aišku radiatorius stipriai per mažas.
Tačiau trumpam testui tinka.
tai gausi projektuoti aktyvu ausinima 😉
C8 dek lygiagreciai C11 ir mase isvedziok kaip priklauso, nepamaisys ir kazkiek pikofaradu tarp IC1A 1-2 koju.
Šiaip schema stabili. Nepaaiškinamas pereinamas procesas trafe nesusijęs su srovės feedback.
Žemė naujoje versijoje daug maž normali. C8 ant įėjimo reikalinga, ten realiai stovi mažiau nei 0.01uF. Lygiagrečiai C11 stovi schemoje nepažymėtas 10uF SMD keramikinis kondensatorius. Dėl keletos piko tarp 1 ir 2 kojos gal ir verta pagalvoti, bet kol kas vioskas stabiliai veikia. LEDas veikia kaip didelis stabilitronas- todėl maitinimas stabilizuojasi per FSDM07652R boot laiką, todėl didelių srovės nukrypimų nepastebėta. Vienintelė didelė problema- diodų aušinimas.
Kadangi vistiek teks modifikuoti transformatorių, pradedu mastyti apie mosfetą vietoje diodo. Panašiai kaip šiame skrostame maitblokyje.
Pastaruoju metu man prisireikė pasidaryti ~50 vienetu baltų Led draiverių(kad butu galimybė išmaitinti ant vieno draiverio ~10 20mA led’ukus).
Deja pirktis ar darytis draiverius kad ir ant lt3486 ar ko nors kitko…tiesiog per brangu atsižvelgiant į tai kad tai bus naudojama tik pora savaičių per metu.
Gal būtų koks pasiūlymas? Galvojau apie current limiterius…
Sistema būtų maitinama nuo mašininių akumuliatorių.
hh: net nezinau ka pasiulyti. Geriausia butu 10 diodų jungti nuosekliai ir statyti vieną draiverį. Bet jei nesinori mikroschemos… Tada naudoti mišrų jungimą (ir jei šaltinio įtampa stabili) dusinti perteklių per rezistorių. Gautusi kažkur 4 diodai nuosekliai ir rezistorius.
Realiai ant kiekvieno “draiverio” norėjau montuoti po ~10 ledu.
O tai kaip idėja naudoti srovės limiterius? ( http://www.vidisonic.com/2008/07/10/current-limiting-circuit/ ) kokie minusai tokios schemos? Mano nuomuone reikėtu jį susiderinti tokiai srovei kokiai mano ledu “modulis” vartos ir ledai liks sveiki. Ar aš klystu? Spėju yra kažkoks kabliukas šioje schemoje?:)
sveikas Levai, iškilo klausimas gal biskutį ne į temą, kokiu principu veikia automobiliniai HID’ai ar jie nuolatinai maitinami aukšta įtampa ar tik uždegimo metu pakyla o vėliau maitinasi žemesne? Ir ar jie maitinami nuolatine ar kintama?
hh: neveiks dėl elementarios klaidos. Įtampos kritimas ant balto šviesos diodo 3..4V. Sujungus 10 diodų nuosekliai, minimali įtampa kuri reikalinga norint užžiebti diodų grandinėlę- 30…40V. O akumas duoda 12V. Toliau, pats srovės stabilizatorius savo darbui reikalauja kažkiek įtampos darbui- dar 2..3V (spėju). O LM317 gal net ir daugiau.
mindaugui: HID žibintas tai aukšto slėgio dujų išlydžio lempa. Veikimo principas paprastas- pradinis lankas uždegamas aukštos įtampos impulsu (>30 000V), toliau uždegtas lankas dega naudodamas stabilizuotą srovę (įtampa būna 40..70V ir vaikšto priklausomai nuo lempos temperatūros, amžiaus, konstrukcijos…).
A ir dar, auto HID lempos maitinamos kintama srove, nes kitu atveju sudegtu vienas lempos elektrodas dėl erozijos.
Aš kuo puikiausiai suprantu tai, tad nežadu jungti visu nuosekliai. Realiai jau atmečiau šį varijantą del didelės tranzu kaitros šioje schemoje ir nebus kiek žinau “strroboskopinio” efekto kaip draiveryje ….
Apie kok stroboskopinį efektą kalbam kaip pvz. 220V draiveris veikia ant 60kHz, o draiveris iš prožiko arti 1000kHz? O ir kondensatoriai stovi ant išėjimo.
Mažiau kiniškų PWM dimerių žiūrinėti reikia pradžiai.
O negalima butu stabilizuoti led’o sroves su tranzistoriumi? :
Turiu omenyje kazka tokio: http://img840.imageshack.us/img840/9165/krovimas.png
R butu parinktas pagal NPN tranzistoriaus hfe.
Galima, bet nei teoriškai nei praktiškai nepatariama… Visa perteklinė energija išsiskirs ant to tranzo. Ko pasekoje, 50W ant LED ir 642W ant balastinio rezistoriaus 🙂 Manau gautusi tepalinio radiatoriaus dydžio. Ir švies kaip 50W LEDas, o naudos 700W iš elektros tinklo. Wow. 😛
Čia jei apie pagrindinio straipsnio maitbloki eina šneka. O jei apie komentarūs- gal ir galima, bet tai man neaktualu.
O naudojant pwm (kad ir su kokia tl494 ar 555), nesigautu didesnis NK? 🙂
Apie kurį šnekam? Pradinio posto driveris ir taip turi PWM valdymą.
Turiu omenyje, jei i tranzo baze paduociau pwm signalus 🙂
Sveiki. Gal kas galetu pasakyt is ko turetu susidaryt LED draiveris, kad normaliai sviestu, nemirgetu LED? itampa nesvarbi. man tiesiog pavede tokia uzduoti -suzinoti koks turetu but geras draiveris, nes vadybininkai uzsakyneja is kinijos, ir poto buna problemu – mrksi, sudega greit, zodziu supratot. lb aciu
LED draiveris sudarytas iš stabilizuoto srovės šaltinio, ne įtampos, o būtent srovės. Geriausiai, kad padarytu ant specializuotų mikroschemų (mikroschemos patikimiau ir mažiau šansų nuchaltūrinti). Tačiau tokios schemos brangesnės už visišką chaltūrą arba reaktyvinius balastus (kondikai).
Kitas svarbus atvejis, kad radiatorius atitiktu galią- paprastai deda per mažus radiatorius. Ko pasekoje LED kristalas perkaista ir gana greitai lempa degraduoja.
Sveiki,
komentaras: o neveiktų autriaus skema stabiliau, jei operacinis stiprintuvėlis būtu užmaitintas nuo stabilizuotos įtampos?
pamastymui:
kodėl, kiek teko ardyti LED lempučių nuo 220V, naudojamas izoliojantis konverteris. Dabar jau randasi ir specializuotu mikrių LED neizoliuojantiems draiveriams, kuriuose nebėra trafuko, tik droselis.
Planuoju konstroti ir as LED draiveri. Teoriškai atrodo, kad ir iš kokios UC3845 butu galima surinkti buck-boost not izoliated converteri. Tik kieista, kad realiai dar niekur nemačiau…
klausimas:
Levai, kodėl rinkotės būtent tokią draiverio topologiją, ar turėjote kitokių vriantų ir kuodėl netiko jūsų atvejui?
Atsakymai: todėl, kad tokių mikroschemų, transformatorių galima gauti dykai.
O dėl draiverių, tai jų yra 🙂