Tikriausiai daugelis žino, kad 7200 apsukų kieti diskai krutesni nei 5400. Aš dar žinau, kad daugiau apsukų turintys diskai daugiau kaista. Teoriškai, viskas turi veikti žymiai greičiau, nes diskeliai greičiau sukasi, duomenys greičiau nuskaitomi. Yra visokiausių testų kurie leidžia pastebėti tą gerumą. Tačiau kaip ten gaunasi praktiškai? Gavosi tokios palankios aplinkybės, kad į mano nagus papuolė du identiški Samsung kieti diskai. Abu visiškai vienodų parametrų: terabaito dydžio, sata, 32 megai cache, 2010 metų gamybos, nenaudoti… Skiriasi tik apsukomis.
Čia diskų etiketės iš arčiau.
HD105SI tai 5400 rpm ir HD103UJ tai 7200 rpm. Testas labai paprastas- perkopijuoti visą “pornografijos” kolekciją iš esamo 500Gb disko į naują diską (įrašymo testas). “Pornografija” susideda iš dozės nedidelių failų ir gana didelės filmų kolekcijos. Manau tai atspindi “vidutinį” buitinį vartotoją. Abu diskai buvo suformatuoti naudojant standartinius nustatymus. Suformatavus diską, kompas buvo perkrautas ir kokius 15 minučių paliktas įjungtas. Antivirusas išinstaliuotas, tinklo laidas išjungtas. Buvo kopijuojama 24432 failai keliasdešimtyje direktorijų, bendra duomenų apimtis 448770015886 baitai. Duomenys buvo skaitomi iš defragmentuoto Samsung HD502IJ disko (7200 rpm). Kompas nebuvo čiupinėjamas. Nu gal buvo perstumtas langas koks ar panašiai. Joks softas testo metu nebuvo paleidžiamas. Kopijuojama buvo su xcopy komanda naudojant bat failiuką:
echo startas
time /T
xcopy /E /C /Q /R /H E:\F Y:\F
time /T
echo pabaiga
Kopijuojama “F” direktorijos turinys.
Rezutatai buvo kiek keistoki….
7200 apsukų diskas užtrūko vieną valandą ir penkiasdešimt devynias minutes (01:59) t.y. beveik dvi valandas. Tuo tarpu 5400 apsukų diskas užtrūko … vieną valandą ir penkiasdešimt dvi minutes (1:52). Lėtesnis diskas septyniom minutėms veikė greičiau…
Net nežinau kokią išvadą reikia parašyti.
Beja, 7K diskas buvo kiek šiltesnis. Ir dar pastebėjimas, direktorijų ir failų rodymas pas abu diskus veikia maždaug vienodai. Tuo tarpu, kažkada buvau pajungęs tikrą serverinį SCSI diską, 10K apsukų ir žiūrėjau kaip atsidaro direktorijos su daugybe failų… Diskas tik sutarška kaip kulkosvaidis ir akimirksniu visos ikonos atsiranda. Apie šiuos Samsungus negaliu to pasakyti.
Kompas testams yra senoviškas, 3GHz HT ketvirtas pentiumas, 2Gb RAM, 32 bitų Windows XP Pro. System cache large, nereikalingi servisai ir “dzinguliukai” išjungti.
Būtų labai įdomu pakartoti testą su kita OS (pvz. pasikrovus Ubuntu LiveCD ir suformatavus tuščią diską kaip ext4).
Saunuolis Levai!
Didele pagarba ir padeka Tau uz kiekviena karta praskaidrinta nuotaika!
Kiek supratau abu diskai buvo prijungti prie sistemos. Tada kopijuota į 7200 rpm, o po to į 5400 rpm diską? Tikrai stebitės kodėl tokie rezultatai? Pabandykit operaciją atvirkščiai – pirma perkopijuokit į 5400 o paskui neperleidžiant kompiuterio į 7200 😛
Kaip visi 3 diskai buvo sujungti irgi nepaminėta, o tai irgi svarbu. Žodžiu, arba per mažai aprašėt ką darėte, arba eksperimentas nebuvo visai švarus 🙂
“pirma kopijuoti į vieną poto neperkrovus į kitą”… nieko nesupratau, bet panasu, kad norima iškreipti eksperimento sąlygas. Dabar abu diskai dirbo VIENODOM sąlygom ir buvo kopijuojama iš greitesnio disko. Diskai buvo jungiami ne kartu, o “po vieną”, perkrovus du kartus kompą (kad “draiveriai” susigulėtu).
Dėl diskų sujungimo. Įdomu kaip dar galima sujungti SATA diskus? Yra sisteminis diskas WD kažkur 300G talpos, poto nepamenu kokios talpos windows7 diskas, poto “pornografijos” diskas ir galu gale, eksperimentiniai diskai- jie buvo jungiami prie to pačio SATA laido.
Tas 0.5 TB HDD’o greitis gali labai įtakoki tuos kitus HDD’us, o dar bent 2 kartus reikėjo pakartot tą pačią operaciją, nes dažnai tarkim skaitymo greitis vieną kart praleidi testą būna 45 MBps, kitą kart 44 MBps (nors toje pačioje vietoje skaito), o skirtingose vietose paleidi tai skirtumas net ~ 15 MBps būna ir čia gana įprastas skirtumas. Taip spręsti kaip Tu dabar nusprendei pagal to „testuko“ išvadas nederėtų, bet pasižiūrėkim, kad ir pagal vieną tokį nors ir prastą puslapį (http://www.harddrivebenchmark.net/hdd_list.php), bet kažkiek galima susidaryti vaizdą:
SAMSUNG HD105SI 1.00TB, 5400RPM testo rezultate net: 711
SAMSUNG HD103UJ 1.00TB, 7200RPM testo rezultate tik: 555
Tad taviškis testas vis dėl to kažką pasako, nors aš juo nelinkęs labai pasitikėti.
Va mano pora iš turimų HDD’ų jie duoda tokius rezultatus:
Hitachi HDS721075KLA330 750 GB, 7200RPM testo rezultatas: 463
WDC WD1002FBYS 1.00TB, 7200RPM tasto rezultatas: 642
Bet man net keista, kad SAMSUNG HD105SI toks greitas ir pigus, tik 198 Lt.
Bet jeigu dabar pirkčiau tai pirkčiau SAMSUNG HD153WI 1.50TB, 5400RPM teste pasirodė net su 764 taškais ir tekainuoja 263 Lt.
Pasirodo šie pigūs SAMSUNG’ai duoda gerą greitį 🙂
Taigi man dabar yra iškilus dilema. Kurį diską numuilinti sau. Nes vienas diskas skirtas DVRui, o kitas skirtas man. DVRui tai nesvarbu, o man gal ir svarbu. 🙂
O “bent du kartus” pakartoti tą operaciją, tai eikit kakot. Testas trumka virš dviejų valandų. Aš čia visą dieną tokiems eksperimentams turiu išskirti… 😛
na tikrai idomūs bandymo rezultatai, net sunku kažką pakomentuot. ko gero buvo atsiremta į kažkoįi neišsiaiškinta X faktorių, kuris ir nulėmė daug maž vienodą perašymo greiti.
Tai kad tie diskai skirtingom technologijų šeimom priklauso: HD105SI – EcoGreen F3 (viena naujausių technologijų su didesniu įrašymo tankiu) , o HD103UJ – Spinpoint F1 (senstelėjusi technologija su mažesniu įrašymo tankiu), todėl apsisukimų greitis šiuo atveju nėra tinkamas parametras palyginimui.
Labai geras eksperimentas. Man atrodo išvadą čia reiktų daryt, ne “hardas n greitesnis”, o “abu hardai vienodai geri” ir tai, per kiek laiko įsirašys filmas, paprasto mirtingojo kompe greičiausiai priklausys nuo ko nors kito.
O testuojant kur ir kaip buvo diskai? Tvarkingai itvirtinti korpuse ar padeti salia ant stalo? Tas irgi gali tureti nemazai itakos, ypac diskui 7200rpm diskui.
http://blogs.sun.com/brendan/entry/unusual_disk_latency
Diskas buvo stabiliai pritvirtintas. O šiaip, abu diskai dirbo vienodomis sąlygomis, todėl jei ir buvo kažkokia įtaka, tai ji buvo abiem diskams. O tas filmas juokingas, kažkodėl diskai reaguoja į žmogaus balsą, o nereaguoja į tą nežmonišką aušinimo triukšmą ir ventiliacijos vibraciją.
Samsungai dažniausiai į savo geriausius laptopus nededa Samsung hardu 🙂
o ko daugiau tiketis is samsungo? 😀 kaip buvo gaidys, taip ir liko gaidys
Gaidys, ne gaidys, bet mano praktikoje pačio prižiūrimoje technikoje subirėjo kokie 2 maxtorai, 3 seagaitai ir nei vieno Samsungo… Beja buvo atneštos gelbėjimui ir visai naujos terabaitinės barakudos, kur net pinigus reikėjo mokėti kontorom, kad ištrauktu duomenis.
O pvz. 500g seagate visas nuėjo badais vien tik per 2 metus intensyvaus non stop vartojimo. Tuo tarpu šių puslapių diskai kokiu 10 metu senumo http://www1.savel.org/gelezeles/
Ir nieko jiems nėra. Manai pinigų gaila ant naujesnio disko? Bijau kad subyrės ir bus atia puslapiams- vargti poto su atstatymais iš bakupo.
Dėl šilumos man dar kilo mintis – jeigu greitesnis labiau kaista, tai gal būt temperatūra davė neigiamos įtakos. Gal būt reikia pabandyti stipriau vėsinti (kad ir vienodai gerai abudu). Man tai atrodo logiškiau, nei nuskaitymo greitis iš “pornūchos” disko, nes skirtis taip kardinaliai, kad teoriškai greitesnis diskas tai pat arba net lėčiau įsirašytų sau duomenis, man kažkaip atrodo neteisingai.
Testo sąlygos buvo vienodos. Kiek kaito diskas, tai kaito nuo savo šilumos, o ne nuo išorinių faktorių. Rašymo gretį matyt įtakoja tiktai technologija. Lėtesnis diskas yra naujesnis technologiškai.
vistiek faktas lieka faktu, kad gyvenimiškomis sąlygomis “lėtesnis” samsungas dirbo greičiau nei “greitesnis”. gal 7200 tam tikrose operacijose ir būtų greitesnis 🙂 šitą nelygybę pastebėjau pats rinkdamasis naują hardą savo notebukui bevartant testus ivairiausius, kad dažnai tie 7200 nebūna greitesni buitinėmis sąlygomis. o paties ir mano pažįstamų liūdniausios patirtys buvo su samsungo hardais, dėl to aš jų nevertinu, o nei karto nenuvylusius įvardinčiau wd hardus 🙂
Kaip tik šiandien sutikau žmogų, kuriam WD “patikimumas” kainavo 1000LT… Ką aš galiu tepridurti, pasakysiu tą patį ką ir pasakiau tam žmogui: Tikriausiai dabar duomenų backupus darot? 🙂
nepasisekė žmogui
Iš komentarų galima padaryti išvadą – nėra nelūžtančios ar lėtai neveikiančios technikos. Yra tik mūsų pasirinkimas.
Pats savo akimis mačiau, kaip, berods, Samsung (nors gal ir klystu) įrašančiu įrenginiu įrašyto disko po kelių minučių tas pats įrenginys nebeperskaitė… Tai nei tos firmos įrašančios įrenginio, nei tos firmos (noname) diskų neperku.
Kiek žinau, CD/DVD įrenginių negamina nei Sony, nei Samsung. Rodos visus įrenginius gamina Liteon gamykla. Gal dar kokių nors gaidiškesnių fabrikų yra. Beto, CD/DVD darba labai priklauso ir nuo “laikmenos” kokybės. Todėl taip griežtai pasakyti iš vieno sugedusio diskelio negalima.
O dėl HD diskelių. Norit patikimumo, tai yra trys dalykai:
1. Backup
2. Raid
3. Enterprise lygio diskeliai ir jų keitimas sulaukius reikiamą kiekį darbavalandžių.