Dabar taip visur žaibuoja, poto neša man kompus pažiūrėti… atsibodo. Va greitai surinkau primityvią apsaugą. Tam panaudojau tris varistorius. Vienas S20K275, kiti kiek mažesnio galingumo (rodos S14K275).
Didesnis varistorius pajungtas tarp “L” ir “N”, tuo tarpu mažesni pajungti tarp “L” ir “PE” bei “N” ir “PE”.
Pagal datašytą, S20K275 varistorius turi štai tokius parametrus:
Vrms=275V, Vdc=350V, Imax(8/20uS)=8000A, Wmax(2ms)=151J, Pmax=1W, V(1mA)=430V, Vc,max=710V, Ic=100A.
Mažesnio galios atitinkamai maždaug per pusę mažesnės.
Pakeliui įdėjau dar nedidelę neoninę lemputę, kad šviestu ir indikuotu elektros buvimą.
Aišku, tokia nesamonė nuo rimtos bėdos apsaugoti negali, tačiau jei koks superjautrus prietaisas persikrauna nuo ištraukiamo iš rozetės “proso”, tai tai įdėjus tokį kištuką situacija turi pagerėti. O jei ir tinklai padovanos kokį nors aukštos įtampos spaiką, tai vis didesnė tikimybė kad jis bus suvalgytas šitų varistorių, nei pateks į kokį brangesnį prietaisą.
Kaip koks energijos taupymo aparatelis atrodo, kur kinieciai stumdo
Kaip verčiasi PE? Kiek supratu, čia žemė?
PE = Protection Electrode
Kaip koks energijos taupymo aparatelis atrodo, kur kinieciai stumdo
O tu pabandyk susirasti internete. Pamatysim kad ten apgaulė kaip reta. Viduje tiesiog išlyginama įtampa ir maitinami ja 2 LED’ai. Jis ne tik netaupo, bet ir eikvoja energiją. Bet tokių aparatų atsiradimas rodo, kokie lengvatikiai ir apgailėtini yra kai kurie žmonės…
Bairis gi, tik panasiai atrodo 🙂
To Batas: nenusišnekek.
Ka as tau nusisneku. Taigi susirask intike tinklapiuka, kuriame aiskiai parodo kokia ten apgaule. Ir blogas ten gana rimtas… Numesciau linka, bet neberandu pas save, o tingiu ieskot, kai pas mane 400 bookmarku…
O kaip jis veikia?
Mantui: varistorius užsitrumpina ir “sugeria” įtampos šuolius. Plačiau apie tai angliškoje vikipedijoje:
http://en.wikipedia.org/wiki/Varistor
Ba1tukui: blogai kai jau nebegali surasti savo bukmarkuose… 🙂
Tik ką tai turi bendro su čia esančiu devaisu? Radot ką aptarinėt. Žaibų tema įdomesnė. Įtariu, kad šio blogo skaitytojai paminėtų “energijos taupymo” prietaisų neperka. Kita vertus negražu teigti “Bet tokių aparatų atsiradimas rodo, kokie lengvatikiai ir apgailėtini yra kai kurie žmonės…” nes ir pats visko neišmanai ir tam tikrose srityse gali būti lygiai taip pat šauniai maustomas.
panasia apsauga pasidariau telefono linijai. Schema nusiziurejau isardes musteko upsa. Upse buvo panaudoti 3 varistoriai, vienas sujungia du naudojamus telefono linijos terminalus, kiti du sujungti nuosekliai eina lygiagreciai to pirmojo. Nenaudojamos linijos tiesiog praleistos tranzitu.
To Batas: pirma pasidomek kas yra aktyvine ir reaktyvinė galia. Tada gal suprasi ką tas prietaisas taupo, ir suprasi kad jis realiai veikia.
Baikit šnekėti apie tau taupymo “prietaisą”. Teoriškai jis turėtu kompensuoti reaktyvinę galią. Tačiau yra kelets niuansu:
1. Buitiniui vartotojui reaktyvinė galia giliai dzin. Ji nemokama. Pramonės įmonės statosi tikrus prietaisus (kurios turi motorus, kepyklai to nereikia).
2. Kaip pavyzdys rodomos dienos šviesos lempos. Šiaip draudžiama eksploatuoti tokias lempas be kompensacinių kondikų.
3. Buityje dažniausiai yra sujungti prietaisai su kondikais, todėl dažniausiai kompensuoti galią dažniausiai reikia į kitą pusę.
4. Jei jau reikia tokio prietaiso, tai protingi žmonės už porą litų kondiką gali nusipirkti nei neatestuotą priborą už šimtus litų.
Kaip sakė vienas žmogus, šis prietaisas geras tik tuo, kad jei atėjęs į namus pamatai šitą prietaisą, tai vadinasi atėjai pas loxą ir jam galėsi įsiūlyti dar kokią nors nesamonę.
To Lievas: užskaitau, viska tiksliai pasakiai…
Aš ne “Lievas”, o Levas. Tai archaiška žodžio “liūtas” forma.
Kaip lygiagrečiai pajungtas prietaisas gali “suvalgyti” viršįtampį? Man mokykoje pasakojo, kad elektrinis laukas sklinda šviesos greičiu, tad ir viršįtampis pasiekia visus prietaisus namie (įskaitant ir varistorius) šviesos greičiu (t.y. praktiškai tuo pačiu metu).
Iš paveiksliuko nelabai aišku kaip jie ten sujungti… Bet man regis norint kovoti su viršįtampiais į grandinę kažką reikia jungti nuosekliai. Ar neteisus aš?
skirtumui: mokė gal ir teisingai, bet supaprastintai. Yra toks mokslas- “Pereinamieji procesai elektros grandinėse” (oj kaip aš jo nemėgau). Tai šis mokslas ir nagrinėja visokius tokius “aksidentus”. Reali elektros grandinė nėra įdeali, čia yra parazitinės talpos, induktyvumui, aktyvinės varžos. Bet kiekviename prietaise stovi maitinimo filtas padarytas su indkutyvumu. Būtent induktyvumai ir neleidžia žaibo sukeltam impulsui judėti “šviesos greičiu”. O žaibo impulsas labai trumpo ilgio, jis ir nesuspėja nieko blogo padaryti- jį prarija varistoriai ir išsklaido šilumos pavidalu. Arba užsitrumpina pilnai ir atjungia saugiklius.
mmm… Gal gali duoti nuorodų į savišvietą, kur galėčiau kiek pasiskaityti apie tai? Turima žinių bazė, man trukdo suprasti kaip induktyvumai “neleidžia” elektriniam laukui pasiekti visų prietaisų šviesos greičiu, nors suprantu, kad pvz. viršįtampio energija gi irgi yra baigtinė ir kažkas, kai ją sugeria, tai sugeria ir tada jau bendroji to viršįtampio energija sumažėja… Ir vėl “nors”: viršįtampis pasiekia mano namų prietaisus tuo pačiu metu, kai jis vis dar “vyksta” šaltinyje, kuris tą viršįtampį maitina, nebent atstumas didesnis negu to viršįtampio trukmė, kad elektros laukas pasiektų mano prietaisus… Žodžiu “užsizadačilsia” kažkaip stipriai… Tad, jei nuorodų turi, mestelk, vis bus lengviau nei pačiam ieškotis 😉
manau populiariai paaiškintu kokių nors apsaugų gamintojų puslapiai. O nepopuliariai tai tokie seni vadovėliai iš KTU.
Iš esmės (supaprastintai) žaibo impulsas tai aukšto dažnio signalo “gabaliukas” ir jam galioja visi dėsniai tinkami radio dažniui, antenų fyderiams ir panašiai (bangos atspindžiai, varža, talpos, induktyvumai)…
Turiu tokia beda, yra pas mane isorine garso plokste(atskira dezele, atskiras maitinimas ir t.t.) pajungta prie prie pc…Maitinimas pc ir garso plokstes nuo to pacio prailgintuvo..Jungiant dar kazka i ta prailgintuva(osciolografa, laptopo maitbloki, staline lempa) garso plokste “nusimusa” ir tenka ja isjungt ir vel ijungt..Gal sakau varistorius gelbetu sioje situacijoje? Kokiu parametru jo reiketu ir kurioje vietoje ji kabint(prailgintuve, garso ploksteje prie transformatoriaus, dar kazkur)? Is anksto dekui.
Čia padėtu “atskiros dėželės” ir jos atskiro maitinimo skrodimas ir normalių kondikų sudėjimas. Taip pat tinklo filtro (kuri kiniečiai “užmiršo” sumontuoti) surinkimas. Ten ir varistorius susidėtu.