Vis plačiau šiuolaikinėje technikoje naudojant impulsines schemas, padažnėjo aparatūros gedimų dėl prastos kokybės kondensatorių. Tai kad ir jau seniau aprašyti kompiuterių maitblokių kondikų išsiputimas- tačiau tai jau fatališkas gedimo rezultatas. Jei kondikai būtų pagaminti tvirčiau, o elektrolitas ne toks terliojantis, tai kompiuterio pagrindinė plokštė neveiks, o išoriška apžiūra neduos rezultatų. Beja, tai dažnai ir atsitinka. Kartais remontuojant pakeičiami tie kondikai, viskas aplinkui sveika, o įrenginys nestabiliai ar blogai veikia. Kas gi kaltas? Ogi kondensatorių vidinė varža (ESR – equivalent series resistance).
Va, realaus kondensatorio ekvivalentė schema su idealiom detalėm:
Tipinis kondensatorius susideda iš pačios talpos C1, parazitinio induktyvumo L1 (kad ir kojelių ilgis ir vidiniai sujungimai) ir dviejų parazitinių varžų R1 ir R2. Kuo induktyvumas L1 ir varža R1 mažesni, o varža R2 didesnė, tuo geresnis kondikas. R2 varžą, dar vadinama nuotekio varžą, galima išmatuoti su paprastu testerių. Tuo tarpu, L1 (varža X1) ir R1 labai sunku išmatuoti su paprastom priemonėm. Tam reikalui naudojamas kintamos srovės ometras. Matavimo dažnis imamas toks, kad C1 neturėtų įtakos matavimui. Kaip ir standartas, naudojamas 100 kHz dažnis.
Nutariau per savaitgalį pasidaryti tokį matuoklį. Internetas pilnas įvairiausių schemų. Pradėjau daryti vieną gana sudėtingą variantą, bet dėl padoraus galvanometro trūkumo ir kažkokių nesklandumų su detektorium atidėjau į šalį. Kiek pasinagrinėjęs internetą, pasiskaičiau keletą straipsnių apie prietaisų principus. Nutariau daryti kaip savo kitą variantą.
Čia labai egzotiška detalė panaudota ir šiaip prietaisas neturi didelio stabilumo, todėl schema nepublikuosiu. Manau, pasidarysiu geresnį variantą. Tačiau šis prietaisiukas tiks kaip iliustracija. Prietaiso veikimas labai paprastas- su CMOS mikroschema ir ta stikline “lempute” (ten 100kHz kvarcas) padarytas generatorius. Šis generatorius valdo galingą mosfetą. Mosfetas, savo ruožtu, duodą 100kHz į nedidelio transformatoriaus pirminę apviją. Trafuko antrinė apvija per detektorinį diodą pajungta prie indikatoriaus. Testuojami kondensatoriai jungiami prie pirminės apvijos ir ją šuntuoja. Jei kondiko varža didelė tai trafas netrugdomai dirba. Jei kondikas geras, jis šuntuoja trafą ir antrinėje nėra įtampos.
Va, keletas eksperimentų. Reikėtų sugraduoti indikatorių naudojant mažas varžas, bet čia tik eksperimentai su gana netobulu prietaisu… Beja, ant prietaiso “čiuptuvų” labai menka įtampa ir kondikus galima tikrinti neišlitavūs iš schemos…
Pirma eilutė: prietaiso “kalibravimas”- begalybė ir nulis omu.
Antra eilutė: geri kondensatoriai A ir B.
Trečia eilutė: itartinas kondikas C ir tikrai blogas kondikas D.
(visi kondikai >400μF elektrolitai, naudoti, išimti iš įvairios aparatūros. Visų talpos matuojant su “talpomačių” daugmaž atitinka markiruotę ant korpuso).
Geras daiktas :O
su pic16F867 ir vienos eilutes LCD (16×1)
pavyko padaryti 4in1:
C (1-65000uF), U (0 – 50.00V),
F (4 – 50000000 Hz )
ir ESR(0.005 -5.000 Ohm/ DC/104kHz) matuokli.
manau nesunku butu “talpomati”
(http://www.vabolis.lt/2008/04/06/kynar-laideliu-betvarke/)
ant atmegos pamodifikuoti 🙂
tereiktu 3 – 4 mikroschemas (74HCT74, 74HCT4066 ICL7660 bei LM4562) dadeti…
jei domintu, source(asm, hex) ir hardwarine dalim (*.jpg)
pasidalint galeciau.
o tai kazkaip keistai atrodo ESR matavimas
irasho lygio indikatoriaus pagalba 😀
Taip, butu malonu jei pasidalintumėt patirtim. 🙂 Galima ir emailu kromelis@savel.org
O dėl indikatorinės versijos- čia kurybinės kančios, kad suprasti veikimo principus. 🙂
gerai, imesiu i kromelis@savel.org.
gaila kad cia mazyciu *.jpg prikabint negalima…
manyciau kad masishkai porno nieks neuploadintu? 😀
Man irgi butu malonu gaut toki dalykeli.:) jei nesunku dar ir i : j0maj0@yahoo.com nusiusk:) is anksto aciu 🙂
Hey, how is your led matrix going? I built my own 16×16 unit on the same principles, and got the 32×24 units working.
Pics here: http://www.flickr.com/photos/22886197@N00/
… making PCB for big FPGA driven master unit…
Jau kokie metai naudoju labai paprasta indikatoriu: bloking-generatorius: 1 tranzas, nedidelis feritinis ziedas, indikatorius- ryskus sv.diodas. Maitinimas is vieno AA. Schema metosi inete, autorius kazkoks zydelis. Galima sukist viska i storoka markeri. Liux daiktas, kai nereikia tu miliomu zinot, o tik patikrint: blogas-apygeris-geras.
Mano schema maždaug tokia:
(didesnė schema)
Komentarai prie schemos: trafukas- mažiukas, ant feritinės šerdies. 1-2 ir 3-4 apvijos turi kažkur apie 10..20 vijų. 5-8 kažkiek daug- aš nenuviniojau esamo trafo apvijų.
Diodas- rusiškas, aukšto dažnio, rodos Д311 аr kažkoks panšus, toks juodas. R4- parinkau pagal situaciją. Šiaip, pas mane ten dar stovi n-channel mosfetas, kuris duoda galios, bet jis šiaip nereikalingas. Rodyklinis prietaisas- mA, nuo senos technikos (jau nebe geltonas, o toks juodas, kiek didesnis). Jo parametrų aš nežinau. Su R3 ir R4 pagalba taip sureguliuota, kad kai CX1 ir CX2 atjungti, prietaisas rodo pilną skalę. Kai užtrumpinami matavimo kontaktai- prietaisas rodo 0. Ampermetro skalę sąlyginai sugradavau naudodamas mažus rezistorius- 0.2, 0.5, 1, 2, 5, 10 omų.
O gal butu galima atsiusti ta “labai paprasto indikatoriaus” schemute i pasta stop_line@operamail.com . Is anksto aciu.
Jei tai apie “arunazz” schemą, tai jis ir parašė tą schemą 😉
Bloking generatorius-sviesos diodas-ir tikrinamas kondikas. Geras kondikas šuntuoja generatorių ir diodas tamsėja.
Gal viskas ir paprasta su tuo “Blocking oscillator” taciau niekaip nesuprantu kur ta tikrinama kondensatoriu reiktu jungt?
Sveiki, dabar pasimečiau: tas ESR gaunasi kaip aktyvinė varža? Kodėl daug kas rašo, kad, pavyzdžiui, mažo impedanso? Gi su 100kHz tas talpumas jau labai mažas..
Kadangi nuosekli varža kompleksinė (ESR=Equivalent Series Resistance): R1+ZL1+(ZC1 || R2).
Tai nėra nei AKTYVINĖ nei REAKTYVINĖ. O kompleksinė. O net ir wiki rašo: “Elektrinis impedansas, kitaip kompleksinė grandinės varža”.
Didėjant dažniui ZC1 varža mažėja, tačiau ZL1 greitai didėja. R1 ir R2 lieka pastovios. Jei geras kondikas, ZL1 buna nedidelis, tačiau pas elektrolitus jis didokas, ir kylant dažniui jis greitai didėja. Prie aukštų, megahercinių dažnių (šiuolaikiniai step reguliatoriai) jau takelių forma ir kondikų kojytės jau sudaro per didelius induktyvumus. Čia jau prasideda SMD detalės.
Dar vienas retesnis momentas, kai kurių keraminių kondikų talpa priklauso nuo DC įtampos… tai irigi papildoma problema.
Dėkui, tai galėtume sakyti, kad prie 100kHz, teoriškai matuojame
Z = šaknis(R^2 + XL^2)?
Ir jeigu, tarkim, blogas elektrolitinis kondensatorius, tai jo tik R1 keičiasi? XL varža pastovi lieka tam pačiam dažniui?
Keičiasi VISI parametrai gendant kondensatoriui. Gendant kondikui XL gal per daug nesikeičia, tačiau kinta jo talpa, blogėja izoliacija, netgi gali kisti ir R1, nes vienas iš elektrodų yra skystas elektrolitas.
XL varža gal labiau apibrėžta kondiko konstrukcija- gal kondensatorius paprasčiausiai neskirtas aukštesniui dažniui ir jo XL gali būti ir didesnė. Pvz. garso kanale ar 50Hz matblokyje. Tačiau XL svarbu parenkant kondensatorius šiuolaikiniuose stabilizatoriuose- kondikas kuris veikia prie 30kHz PWM (ATX matiblokis) gali jau neveikti kokiom stabilizatoriuje kur perjunginėjimo dažnis 400kHz ar daugiau ir tikrai neveiks 1MHz stabilizatoriuje.
[…] schema. Ir ne tik schema, o keletas paaiškinimų ir eksperimentų. Schema beveik atkartoją senesnės žinutės schemą, tačiau čia panaudota keistoka mikroschema TC4426. (schema spausdinimui ir […]