Šis mano blogo postas kažkiektai susijęs ir su šiais laikais, bet pagrinde tai senovės istorija- kai tarybų sąjunga pradėjo kažkiek purkštauti po antrojo pasaulinio karo, atsirado sankcijos. Ir konkrečiai COCOM , kuris draudė parduoti rusams visokias gerybes. Aišku buvo visokių apėjimų kaip su ДВК1 – DEC ir IBM 3602 klonavimu. Tačiau progresas nesustojo, atsirado PC. Ir prireikė tokių kompų, kad su GW-BASIC ar kokiu nors Paskaliu programuoti tarpkontinentines balistines raketas. Todėl partija nusprendė- догнать и перегнать3 ar paprasčiau šnekant, nukopijuoti (pavogti) PC XT (1984) o gal ir PC (1981). Kodėl XT? Todėl, kad AT jau pernelyg sudėtingas. Ir kažkur į aštuoniasdėšimtųjų gale gimė уёбище4 vardu НЕЙРОН И99.66.01. Jau toks vardas su skaičiukais sako, kad tai gaminys ne “liaudies masėms”. O karinei pramonei, kokiems nors шарагом5 ar atominėm elektrinėms.
O dabar didelė foto galerija su didelėm nuotraukom. Kad pamatyti, kokį kompą padarė “atominė” valstybė “beveik” savo jėgomis. Prie šios kvailystės dirbo cielas institutas Kijeve. Prie nuotraukų parašiau trumpus komentarus.
“Mūsų megapramonė” nesugeba padaryti čipų. Dedam JAPAN import.
Aš tikrai nežinau, ar verta atgaivinti šitą nesąmonę. Aš nesu tarybinės technikos kolekcininkas. Vienintelis kompas kurį norėčiau gauti tai ДВК-2 (nes teko kiek padirbti su tokiu. Sentimentai). Taigi jei kas turit, tai galime mainytis, netgi su priemoka.
O dabar apie sankcijas. Sankcijos padeda- tiesa lėtokai, bet pilnai susmugdo šalies progresą. O kai nėra progreso, nėra ekonomikos. O kai nėra ekonomikos ir progreso, tai net atominės bombos gali ir nebeveikti.
- Диалоговый вычислительный комплекс. DEC PDP-11 klonas. ↩︎
- IBM 360 klonas- ЕС ЭВМ serija ↩︎
- pavyti ir aplenkti. Tarybinis šūkis rodos nuo Chrusčiovo laikų, kai nusprendė aplenkti amerikonus. ↩︎
- neišverčiamas rusiškas keiksmažodis. ↩︎
- šaraškė, šaraga – užslaptintas mokslinis institukas ar konstravimo biuras. Dažnai suderintas su pusiau kalėjimu. ↩︎
Visa tai gerai iliustruoja, kodėl negalėjo tos gamyklos likti gyvos ir “kažką” gaminti. Cypiantis impulsinis maitinimas turbūt vistiek būtų turėjęs didelį žalią trafą ir dar dvigubai didesnę konstrukciją… Į rankas buvo papuolęs sovietinis kasetinis magas. Bešepetėliai varikliai, elektroninis valdymas… Hai endas. Nesu toks specas, kad komentuočiau iš schemos pusės, bet tikrai košmariškas visom kitom prasmėm. Šlykščios plokštės, jungtys, pergrūsta konstrukcija, pigus netikslus girgždantis plastikas. Lyg surinktas garaže, kur visas subtilumas baigiasi M3 varžtais. Kitas objektas automobilinis radijo imtuvas. Širdis kažin kaip gautas importinis P8035 (Intel) aplipęs kalnu tėvyninių detalių ir daug sunkaus metalo. O funkcionalumas visiškai varganas.
Geras sutapimas, kaip tik šiandien lyginau technologijas. Įdomu kada Rusijoje smd atsirado. Kitur ją naudojo 1990 ir ankščiau. Tik va pastebėjimas vakarietiškoje elektronikoje smd elementai, išskyrus mikroschemas beveik nepatobulėjo mažiausiai 35 metus. Na ir šiek tiek kita tema, googlinau japonų kalba ir pats google pasiūlė paskaityti question answer: Kuri šalis sugriovė Japonų elektronikos pramonę. Atsakymas J.a.v. Uždarytas sharp. O 2023 ir Toshiba. Bet po 3 dienų Japonija atpirko Toshiba. Taigi procesai vyksta
Specialiai paieškojau: IBM svėrė apie 15kg. Šitas monstras apie 36kg. Skyrėsi kiek svoriai priklausomai nuo versijų. IBM skaičiais principe tikiu, bet kiek realiai sveria sovietinis stebūklas?
Gaminti kokybiškai nifigą nemokėjo, bet reikia atiduoti duoklę tiems cecho darbuotojams, kurie sugebėjo surinkti tokį monstrą be klaidų, išgaudyti bugus akivaizdžiai kiekvienam gaminiu skirtingus ir dar paleisti jį veikti plius minus užduotų parametrų ribose… Žmogvalandžių skaičius beprotiškas… Beje techninis aprašymas sako, kad “daigtas” veiks ne mažiau 10 metų su atstatomaisiais darbais.
Dėl SMD, nežinau kaip kituose gaminiuose, bet sovietiniuose laikrodžiuose smd kondikai jau buvo grubiai nuo 1975 metų. Seniausias mano laikytas egzempliorius buvo 77m.. SMD rezistorius laikrodžiuose sutikau gali tik nuo kokių 85-87m gamybos. SMD kokybė geriausių sovietinių tradicijų, lituoti rankomis.
Yra tokia knyga apie IC istoriją Chip War. Rašyta amerikiečio, tai gal kiek per daug liaupsina US, bet tuo netikėčiau buvo rasti vertinimą, kad ankstyvose stadijose tarybų sąjunga ne taip stipriai atsilikinėjo, bet vėliau partiniai vadai liepė viską kopijuoti ir sukūrė visą tinklą gauti užsienietiškoms technologijoms apeinant sankcijas. Taip nebeliko ir to minimalaus savo įdirbio, plius iš esmės nebuvo vidinės ne karinės elektronikos rinkos kas kitose šalyse padėjo kompensuoti dalį R&D.
Turiu sovietinį oscilografą, pagamintą 1990, dalis jų buvo gaminama ir Lietuvoje. Ruda plokštė su skylutėmis. Ir vakarietiško radijo bangomis valdomo modelio žalia smd plokštė palyginimui. Tikslios datos nežinau, bet mikroshema Toshiba, su logo kuris buvo naudojamas iki 1992. Smd rudai geltoni kondensatoriai ir rezistoriai išoriškai identiški šiuolaikiniams. Na ir kita dalis. Nokia 2012 buvo antra pasaulyje iki tol kol jos nenupirko US Microsoftas. Taip, kad Suomių ir Japonų elektronikos verslai buvo nupirkti USos
Technikoje mažai kas vyksta be priežasties. Jei smd nepatobulėjo tai gal to ir nereikėjo? Turbūt mikrochemų tobulėjimas aktualesnis nei rezistorių. Ir skamba lyg JAV sugriovė ar nupirko viską. Na kas gali tas perka. Kažkuriuo metu ir japonai daug ką subankrotino nukonkuruodami savo pigia elektronika. Bet kaip gamtoje taip ir čia konkuravimas vyksta ir kažkas kažką suvalgo. Kažkada aptingsta, praranda budrumą ir pats būna suvalgomas ar nuperkamas kokios sulčių korporacijos. O kai šie dėsniai neveikia ir gimsta tokie kompiuteriai kaip aprašytas. Arba automobiliai gaminami 40 metų su kosmetiniais pokyčiais, nes vartotojas nieko nesprendžia.
Panašiai tikėjausi. Faktai gali nepatikti, bet jie yra. Likusi dalis spėliojimas, nereikėjo tobulinti ar pasiekta progreso riba. O dėl pirkimo: kas gali perka ir po 3 dienų parduoda atgal tam pačiam, įdomu ką tai keičia.
O kaip turi atrodyti patobulinta SMT technologija? Ką reikėtų tobulinti? Dydį?
Didėjant miniatiūrizacijai, susiduriama su šilumos išsklaidymo ribomis.
SMT/SMD technologijos tikrai tobulėjo. Užtenka išardyti kokį naują iphoną ir galima pastebėti ir “stiklines” detales ir visokius mikroiškrypimus. Taip pat padidėjo darbinė temperatūra- dabar ir 125℃ nestebina.
Tai ir sumažėjo dydis. Levas yra minėjęs, kai pirmą kart pamatė vakarietišką elektronikos pcb jam pasirodė lyg ateivių technologija ar kažkaip panašiai. Kažkas panaus ir man, dabar to šoko nėra, net palyginus 1990 smd ir šiuolaikinio laptopo, vaizdas bus labai panašus. Įkelčiau foto, suprastumėt apie ką kalba. Deja neina prikabinti failo. Kai kas matau nori ginčyti faktus, galite tai pareikšti google alfabet korporacijai, iš kurios paimti duomenys 🙂 Net ne konkretiems puslapiams, o people also ask, įvedus klausimą pateikia susijusios info ir klausimu atsakymų. Parašykite, jiems, kad nesutinkate 🙂
Foto iliustracijas galite emailu: webmaster(at)savel.org
1990 metų laptopą turiu 🙂 Gal kiek jaunesnį. Tikrai nėra ką lyginti su šiuolaikiniais.
Foto, žinoma, galiu pateikti ir čia su nuoroda. Beje paskutinis griežtesnis komentaras ne pačiam buvo skirtas, o ponui iš M raidės su galimai dviem paskyrom.
Ant mėlynos laptopo pcb, Lenovo ideapad (320-15) , apie 5 metų senumo uždėta, žalia pcb nuo radio remote control pagal spėjimą, senesnė nei 1992 gaminys. Nes Hitachi toks logotipas, antroje nuorodoje ant mikroschemos buvo naudojamas iki 1992. Nebent gamyklos dar ilgai naudojo senas mikroschemas.
Na ir kondensatoriai ir rezistoriai atrodo smarkiai identiški. Nė iš tolo neprimena tų sovietinių raudonų k10-17 ar kokie jie ten. Na ir prieš kelias dienas paminėjau, kad panašumai išskyrus mikroschemas. Pataisykit kur čia kas suklysta, jei suklysta 🙂
Ką dar pridursiu, FB elektronikos grupėje (ne Lietuvos)
vienas užsiminė, kad tokį Hitachi logotipą matė pas tėvą 1979 ant radio pcb / ne pcb nežinau. Gal jūs ir matėte kažkur vėliau po 1992 surinktoje aparatūtoje
Rodos teisingas nuotraukas sudėjau. Norėčiau kiek pakomentuoti- radio PCB per daug nesiskiria dėl dažnio grandinių. Nors šiuolaikinės radijos kogero sudėtingesnės. Neturiu nieko naujo, tik gal 10 metų senumo GSM siųstuvo gabalą. O dėl nešiojamų kompų- pabandysiu pirmadienį darbe nufotkinti kelis egzempliorius. Tiesa tikimybė, kad bus praeito amžiaus nešiojamas labai maža. O visi mano nešiojami iš praeito amžiaus guli kaime, tai nelabai ką nufotkinsiu, kai taip šalta.
Kodėl turėčiau čia kažką komentuoti dviem vardais? Nes dviem etatais atstovauju USA interesams? Nesupratau priekaišto esmės. Mane tai erzina (ypač per pilnatį) kai kvepia sąmokslo teorijomis ar užtikrintu žinojimu didžiųjų dalykų. Galima žinoti keletą faktų, bet kaip viskas yra iš tiesų tai nei žinome nei žinosime. Nes technologijos tikrai ne visada viešas dalykas, nes čia siaura sritis ir pasaulis veikia sudėtingai. Nebent esate istorikas. Kaip besidomintis technika žinau tik viena – sovietinis objektas nebūna džiaugsmingas progreso žiburys. Ir pradėjus gilintis dažnai išlenda nusirašinėjimas. Net jei tai tik plaukų fenas. Arba jau gaminys toks, kad tik toje santvarkoje ir galėjo gimti. Dėl smd nesu nei elektronikos komponentų gamybos technologas nei inžinierius, bet logika lyg sakytų, kad jei kalba eina apie eilinį pigų neypatingų parametrų smd rezistorių ar kondensatorių tai jų funkcija ir parametrai (galia, talpa) turėtų nulemti dydį. Medžiagos čia gal radikaliai irgi nepakito. Arba neverta keisti matmenų. Be to ant modernesnių plokščių yra ir kitokių smd. O puslaidininkiuose yra kur smulkėti ir sudėtingėti. Juk jie daugiausiai naudos lemia. Gal tik esmė, kad ne tokio progreso tikėjomės? Prieš 50 metų gal atrodė, kad 2020 jau čia skraidys visi. Bet važinėja paspirtukais.
cryptomuseum.com/spy/sony/icfsw1/index.htm
1988 Sony gaminys. Radija naudojama civilių ir šnipų.
Pcb foto sudėtos. Pats turiu apie 1995 Sony magnetofoną ir techologija paprasta “through hole”.
Paspėliosiu, kad Japonija buvo dar labiau pažengusi nei US. Dėl to ir gali skirtis mūsų vertinimas. Pcb egzemplioriai, šalys, gamintojai skirtingi. Nesiginčiju, kad senesni “made in usa” pc buvo stambesni, procesorių slotai ir t.t. O kitų Taiwan, China, Japan nežinau. Reikia ieškoti lyginti
Skirtingos PCB (ir technologijos) turi skirtingas paskirtis, skirtingas kainas ir skirtingą patikimumą. Jau gi dėjau praeito amžiaus avioniką:
Tai amerikonų produktas.
Martynui. Jokių samokslo teorijų ir interesų dėl us 🙂
Geriau įvardinčiau kaip šalis A ir šalis B. Taip kaip užkoduoja studentų egzamino darbus, kad nebūtų jokio kaip minėjote erzinimo ir šališkumo. Nes kas bent žodelį pasakys prieš Us paklius į nemalonės taikinį. Esu pastebėjęs ir kitoje temoje, kad tamsta mėgstate man prieštarauti tai prieš rašant jau nujaučiau, kad diskusijai didelė tikimybė 🙂 Svarbu ne per aršiai. Pagyvinsime Levui puslapį. Elektronika mokslas ne iš paprastųjų, reikia daug logikos, galvodavau, kad elektronikai lengvai vienas kitą perpranta, bet sprendžiant ir elektronika.lt forumo – nelabai. Ir mokslininkai susiginčija. Nikola Tesla ir Enšteinas “varydavo” vienas ant kito, kad tu pats pasaulyje protingiausias kabutėse, arba kopijuoji darbus. Arba toks žmogus, kuris išrado DNR polimerizacijos testą, prisivartojęs LSD narkotikų ir gavo Nobelio premiją, įmonėje buvo už kvailį, visų nemėgiamas, kurį žadėjo atleisti. Aš dažnai visus išprovokuoju diskusijas, ne todėl, kad pateikiu neteisinga, bet negirdėtą informaciją. Ir jei esate smarkus usa fanas, kaip žalgirio tai paminėjus kitą komandą žinoma galima gauti pylos 🙂 O aš matau joje ir pliusų ir minusų. O kas dėl pilnaties tai ne per pilnatį kas paplitę liaudies žiniomis, o 7 dienos prieš. Manau pateikiau ir taip per daug ir įvairios informacijos. Jei ir įdrodysiu šaltiniais – tai nieko nepakeis. Nebent yra noras išmokti ir remtis kažkuom, o ne spėlioti ir ginčytis
Levui. Panašu.
Nukrypsiu nuo temos.
Įdomu ar esat girdėję apie tai. Ne sąmokslo teorija, realus mokslinių bazių tinklas, yra viena ir Lietuvoje, tiesa finansuojama suomių, valdoma lenkų. Galbūt Lietuvos mokslininkai apie tai net nežino, nes nėra specialistų ir finansavimo.
intermagnet.org/metadata/#/map
Buvo klausimų ką reikia tobulinti smd. Ar aš turiu už jus galvoti ponai inžinieriai elektronikai, kai pateikęs info gaunu 10 klausimų lyg nenorėtų pritarti 🙂
Tai atsakiau, kad pasiekta progreso riba, bet vis tiek klausia ta patį. Įdomi išvis diskusija užvirė dėl dviejų kondensatorių ir rezistorių palyginimo. Kitas bando aiškinti, kad negalima mažinti, nes kais nors seniausiai sumažinta iki tiek kad net robotai vos pajėgia juos guldyti ant pcb. Kur ponai logika? 🙂
Kai tiek norite, kad už jus galvočiau tai atsakau: patobulinti keraminius smd kondensatorius, kad neužtrumpintų numetus prietaisą ant žemės, nuo vibracijų, vandens ir temperatūrų. Bent jau rusiškų kondensatorių privalumas buvo, kad jų nereikėjo tikrinti, jie beveik niekada nebuvo gedimo priežastis. Išskyrus elektrolitus ar aukštos įtampos. Tai kita tema. Dabar surasti aguonos dydžio, kuris trumpina visą 5V laptopą ir nekaista yra reikalų. O užtrumpino nes papraščiausiai apžiūrinėjo pcb aplink sudegusį chipą ir netyčia barkštelėjo C ir įtrūko ko niekas nepamatė. Rezultate 5V power rail out, gali ieškoti per visą pcb. Ir nemato net termovizorius
Na ir ka daryti. Ziureti su mikroskopu kuris itrukes per visa pcb visus kondensatorius iki vieno. Arba atsekti logine seka kur krapstesi ir kur galejo paliesti. Arba paduoti sroves tiek kad siltu net vidiniai takeliai bent dar nenukeptu. O cia jau su rizika
Kai rusas netobulino tai jis kvailys, kai amerikonas netobulina sako taip nereikejo. Kaip tada i kosmosa skrenda kai vibracijos ir temperatura veikia trupancius trumpinancius smd kondikus, epoksida uzpila kad nesuskiltu ar visgi patobulintus deda
Gal ir rusui nereikejo tada tobulinti jei amerikonui nereikia geresniu smd cap
Va pavyzdys kitas laptopas uz 500 euru. Uztisko ant klaviaturos. Kompo Pcb apsaugota plastiko plevele. Bet ties sleifo pajungimu ispjauta skyle. O ten +19V ir salia eina takeliai i procesoriu. Procesorius nukepe. Remontas 200EUR. Kam taip daryti kaip velnio projektuota. main input +19V salia cpu valdymo takeliu. Nusiperki siuolaikine elektronika purski lako ir sutaupai 200eur. O jei nori dar ir epoksido salia bga. Nes velniai tikrai tuo nepasirupins. Ir pasakysit tai tobula elektronika. Ir ne tai nutiko ne man, man tik atnesa. Kad nepagalvotumet jog viska supilu 😀
Tiesiog padaryta kad uzpylus ant klaviaturos persigers i antra klaviaturos puse tada varves klaviaturos sleifu link pcb per ispjauta skyle apsauginiame pcb plastike. Vanduo tiesiai i pagrindini maitinima ir cpu linija. Speciailiai ar is kvailumo pagaminta? Tiksinti bomba toks gaminys
Gamintojui naudinga kad dar vieną laptopą pirktsi 😀
Dėl patikimumo ir atsparumo kavai. Šiuolaikinis ne žaidybinis kompas kainuoja 300-600€. Tai nėra daug…
Senas power book 5300c – 7941$
Gaila neturiu Grid ir toughbook kainų.
Net “topiniai” notebukai dabar tiek nekainuoja. Kompai atpigo. Ir atpigo dėl technologijos tobulėjimo ir … kokybės mažinimo. O ne dėl “kapitalistų mielaširdingumo”- manau jie dabar savo maržą dar labiau padidino.
Jei paimti naują “toughbook” analogą, tai jis nei kavos, nei kritimo iš pusantro metro nebijos.
Aš esu tikras, kad net šiuolaikinės auto yra pigesnės ir kartu nepatikimesnės. Mano bosiukas pardavinėjo roverį kažkurį – 170kkm pravažiavo ir reikėjo keisti grandinę.
Apie ką aš čia? Ogi pasikeitė verslo politika ir planai- gaminti daugiau, gaminti pigiau ir versti vartotoją naujinti savo “garderobą” dažniau. Aš net neatmetu “lempučių kartelio” egzistavimą ar netyčinį susikūrimą.
Ir palaukite pirmadienio. Tikrai nufotkinsiu kad SMD tobulėjo.
O dėl “USA” ar “JAPAN” netobulėjomo… ar męs, ubagų krašte, dažnai matom šių šalių naujienas ir topinius produktus? Ne buitinį “šyrpotrėbą”?
Ar šis reikalas nerodo, kad elektronika patobulėjo?
https://youtu.be/o3k714rxEPM
Pritariu. Prieš kelias dienas mačiau, kaip su telefono ekranu kalas vinis. Neberandu, pasidalinčiau
Ir tikrai netaikau, kad netobulėjo visa elektronika ir puslaidininkiai. Kalba prasidėjo nuo varžų ir kondensatorių identiškos išvaizdos. Jei duočiau 1990 smd cap, varžą ir 2025 kondiką rezistorių. Neatskirtumėt, kuris senesnis, nebent bus patamsėjęs ir tai ant abejo. Dėl kitko ok
Realtek nuo garso mikroschemų perėjo į maitinimo chipų gamybą. Neturi jie partirties power gamyboje ir kokybė krito. Visgi čia ne audio signalėlis, o reikia pasiekti bet 50-60W. Ir kepa tie chipai. Perki lenovo laptopa, galetu duoti iskart ir atsarginiu daliu komplekta maitinimo: chipu, mosfetu ir lituokli 😀
Taigi isrado “memristorius” bet neatro platesnio jo pritaikymo…
O as atsimenu tas senas lakuotas plokstes su melynom jungtim, mokemes per radiotechnikos bureli lituoti tai mokymui dave sroto islitavimui, pamenu kaip sunkiai lituodavo lauk per ta laka, ir kaip kvepedavo laku visas kabinetas, islituot prase tik pasyvinius elemntus.. ir sake kad plokstes is kompo…
O tas orginalas kuri bande kopijuot irgi tik dvisluoksnė PCB?
Pamenu dar ssrs laikotarpyje tavai turejo rankini elektronini laikrodi, s skaiciavimo masine, ir ta nupagadi kur valdant vilka kiausinius rinkti reikejo, idomu koks ten cpu buvo
Palei tiek kiek komentaru, manau atsakymas i sakini “Aš tikrai nežinau, ar verta atgaivinti šitą nesąmonę.” yra aiskus. 😀
NEgiui – keturis sluoksnius tikrai matau. Neatmetu ir daugiau. Šiaip, PCB gamyba ruskiams/sovietams buvo pati sudėtingiausia užduotis. Tiek projektuojant, tiek gaminant, tiek su chemija- termo atsparumas buvo niekinis.
Kas litavo visokias “santakas” ar kaip aš Orion128, prisimina kokia tragedija buvo PCB. Vos vos perkaitini- ir takeliais atsiklijavo. Žalia “Solder mask” kogero iš viso nebuvo “išrasta” 🙂
Net “garažinės” Honkongo PCB buvo geresnės.
Raven: Dėl “atgaivinimo” tai gal vistiek vasaros metu, jei bus laiko, paduosim 5V. Gal netyčia pasileis 🙂
Ar galima įsigyti tuos sudaužytus 3 telefonus?
Tie nupagadi vilkas su kiausiniais dabar ant bangos. Kainos skelbiu buvo uzkilusios iki 100-200 eur. Vien del retro. Yra pigesniu pusiau veikianciu eksponatu galima nupirkti ir paziureti. Bus juodu epoksidu uzlieta, jokios mikroschemos, parametrai neaiskus
Komentarai nesusiję su egzemplioriumi, tiesiog sutapimas 🙂
Sudaužytų telefonų buvo gal 1000kg. Gana daug šių nokijų. Jokie daiktai neparduodami ir nedovanojami, nes tai firmos nuosavybė ir įsipareigojimas sunaikinti.
Nupagadi su kiaušiniais («Электроника ИМ-02») yra tiesioginė licenzinė ar nelicenzinė Nintendo “Game & Watch” kopija (1980). Mikroschema – КБ1013ВК1-2 (Sharp SM-5A)
O kam naikinti, dėl duomenų saugumo? Ar dėl tauriųjų metalų
Naikinama dėl to, kad toks kontraktas ir dėl recycle. Gal 10% telefonų ten pusiau veikiančių. O dar, reikia išrankioti ličio batareikias, LCD/OLD ekranus, plastiką, geležį. Litis eis į pavojingas atliekas, beto pakrautas akumas gali sukelti gaisrą perdirbimo fabrike. Ekranai, kaip ne keista, irgi dalinai “pavojingi” – ačiū europarlamentarams, kad padarė LCD perdirbimą nerentabilų. Geležis prie geležies. O PCB eis į fabriką aukso ir PGM ištraukimui. Recycle.
Kad jau testuojat ekranus, gal esat išbandę iki kiek mw, V, ma saugu matuoti mikroprocesorių ir kitų skaitmeninių mikroschemu kojas, kad patikrinti ar nėra trumpo arba visai nukirsta. Nebuvau linkęs to daryti ankščiau, nes gi skaitosi jautrios, supakuota antistatikoje. Bet matuoju taip: paduodu 0.8v ir žiūriu per skaitmeninį voltmetrą. Vidinė varža apie 1.5 mOm. Paduota tik 4nW. Aišku yra datasheetai kur parašyta kiek kuri koja uA, bet įdomi bendrai iš praktikos kaip kiti daro. Atskirai kiekvienos kojos po datasheetą nežiūrėsim nors įmanoma 😀
Ar išvis nematuojat, testuojant su oscilografu ir keičiat
Senoviškas ir nelabai senoviškas notebukas. SMD technologija tikrai pasikeitė.
👍
Induktoriai, mosfetai, cpu socket, jungtys, net ir vyriai