Po ilgo susirašinėjimo su viena UAB, kieme atsirado laipynė suaugėliams.
Kai buvo išardyta, užėmė labai mažai vietos. Poto pradėjau surinkinėti. Ir su kiekvienu elementu viskas standejo ir standėjo. Nu, ne pas mane, bet būtent laipynėje. Pas mane kaip tik atvirkščiai- viskas minkštėjo ir skystėjo: biški turiu aukščio baimės problemų.
Viena bėda. Teisingai pastatyti nepavyko- stelažo (statybinio bokštelio) storis gal per 15..20cm didesnis nei tarpas tarp sienos ir turėklo. Teko statyti kreivai. Ir dar bėda- pasiekiamumas sumažėjo gal tris kartus. Tos įstrižinės papildomos kojos tikrai gerai- žymiai padidino stabilumą. O galutinai stabilumas stabilizavosi, kai vieną kraštą atrėmiau į stogą, o kitą kraštą diržu pritraukiau prie elektros laido tvirtinimo kablio. Bokštelis visiškai nustojo svyruoti ir tik dabar galėjau užsilipti į trečią aukštą ir ten aklimatizuotis. Beja, ten internetas visai geras.
Aukščio baimė yra gerai. Aš aukštai dažnai būnu, ir tik dėka tos baimės dar esu gyvas 😉
Respect, kad dar rašai!
Smagu
Stabilizatorius:
Kai saka, labai užjaučiu ir atjaučiu. Kai dariausi pakalimus, tai pats stebėjausi – stovi viršuj, turi cielus 3 m² vietos, o driežo smegenys kapitaliai perima visą mąstymą ir klykia, kaip viskas baisu ir blogai.
Vistiek, patį viršų teko daryti pasistiebus.
Kokia ten aukščio baimė jei sugebi aukštyje dirbti!? Šiuo metu vyksta savo namo statybos, tai galiu tik užlipęs į kokį poros metrų aukštį geriausiu atveju, kur nors įsikabinęs, medinėm kojom pastovėti, apie jokį darbą su įrankiu net kalba neina, o ilgiau pabuvus jau su nulipimu darosi problematiška.
Nu, įsivaizduoji, kad esi neaukštai, ir dirbi. Svarbu nežiūrėti žemyn. 🙂 Sukaupi dėmesį į tunelinį regėjimą- matai tik varžtelį ir lentutę.
Nesugebėjau prisiversti kitą namo pusę. Ten dar pusantro metro aukščiau gaunasi, nes nėra laiptų- gonkų.
Net iš nuotraukų matosi, kokia nuostabi vieta. Pavydžiu net biškiuką.