Aš nemėgstu programų su “skinais”. Programa turi būti paprastai valdoma ir neužgriozdinti ekrano. Nu jei programeris sugalvojo skinus (nes kitaip patobulinti programos jau nesugeba), tai lai numato galimybę paleisti programą be skino. Paprasčiausiai naudojant standartinius windozės mygalus. Dar vienas momentas, jei jau darom skinus ar kitą šlamštą, tai reikia pasibandyti kaip atrodys programa kai kompas nustatomas kitiems šriftams ar šriftų dydžiams. Gali gale, reikia pasitikrinti kaip programa atrodys “invalidiniam” windows režime. Žinau vieną naudingą programą, kuri neveikia su dideliais (120 dpi) šriftais- paprasčiausiai mygtukai “pabėga” iš lango. Taip pat, reikia pasistengti, kad jei tekstas turi būti rodomas fiksuoto dydžio šriftu, tai jis ir ant visų windozių matytusi teisingai. Nes gausis tokia nesamonė ir praktiškai neimanoma dirbti su lentelėmis:

Šiaip visas Windows interfeisas yra labai primityvus, statinis ir yra “bitmap based”. Tai reiškia, kad visi interfeiso elementai turi apibrėžtas koordinates. Aš žinau tik vieną programų interfeisa, kuris yra pilnai dinaminis ir visiškai “user defined”. Ten galima pasikeisti bet kurio elemento dydį, spalvą, šrifta, formą ir net kai kuriais atvejais ir vietą. Šis interfeisas turi pavadinimą Magic User Interface arba trumpiau MUI. (nereikia painioti su Windozės MUI paketu. Windozė dar nebuvo išbridusi iš vystyklų, kai buvo sukurtas MUI). MUI autorius yra Štefanas Stunzas ir sistema buvo platinama shareware principais. Programeris interfeisa sudėliodavo kaip kaladėles, nereikėdavo rūpintis jokiom koordinatėm. Smaukant lango dydį, interfeisas aktyviai reguodavo i pakitimus ir adaptuodavosi naujam lango dydžiui.

Ypač baisūs skinai būna pas Kiniečių kurybos programas. Manau pirmą vietą užima šitas skinas. Man nuo jo prasideda traukuliai:

Didesnis paveiksliukas.