Senasis, analoginis (linear) ličio jonų akumų pakrovėjas kažkaip mistiškai ėmė ir sprogo- tiesiog atsirado skylutė mikroschemoje. Baterijos nusėdo ir teko pasidaryti naują pakrovėją. Šį kartą buvo pasirinkta impulsinė technologija ir pilna krovimo kontrolė. Nusižiūrėjom BQ24103 mikroschemą iš Texas Instruments. Po ilgų vargų gavom mikroschemą ir … išsigandom. Mikroschema be kojyčių, taip vadinamas “Quad Flatpack No-Lead (QFN)” su pilvelių maudojamu kaip radiatorius. Žmoniškai šnekant, 20 kojų krakajobas be kojų ir 4.65 ant 3.65 max mm dydžio. Ir taip 0.8 … 1 mm storio. Takeliai kojytėm turi būti 0,23 mm storio (aš naudojau kažką panašaus i 0.3 mm) ir žingsnis tarp kojyčių lygiai 0.5mm. Kitas durnas momentas- pilvas kuris yra kaip ir radiatorius. Mikroschemos karštis turi keliauti į spausdintą plokštę ir ten, per “thermal vias” išsisklaidyti… Skaitykit taip ir padariau su buitine technologija. Ant vienpusio folguoto tekstolito.
Dariau iškarto dvi plokštes, nes nelabai tikėjausi, kad pavyks iš pirmo karto. Gal droselis parinktas kiek per didelis, bet aš tik tokį turėjau po ranka ir 10uH. Mikroschemą reikia lituoti su karšto oro stotele, bet aš tokios neturiu. Gerai, kad mikroschema naujoviška- bešvinė. Tai reiškia, kad ji žymiai atsparesnė karščiui. Plokštę padengiau alavu vos vos. Tik ant termoaikštelės susiformavo nedidelis kauburys. Ar jis išsilydė toliau lituojant aš nežinau. Tai galėtų pasakyti tik rentgeno nuotrauka. Ką beja ir rekomenduoja intersil inžinieriai. 🙂 Pati mikroschema prisilitavo iš kraštų pamakalavūs su lituokliu. Teoriškai, mikroschema stovi kreivai apie 0.1mm. Bet nieko negaliu padėti. Kitokių problemų kaip ir nebuvo.
Pakrovėjo schema standartinė, iš mikroschemos aprašo:
Schemoje padaryti šie pakeitimai:
Šunto rezistorius įdėtas 0.22 omo, o ne 0.1 omo. Toks papuolė po ranka. Ko pasekoje turėjo nukristi krovimo srovė. Dabar srovė kraunant vieną akumą yra 0.7A
Vietoje termorezistoriaus ir jam priklausomo įtampos daliklio pastatytas paprasčiausias kintamas rezistorius. Gal ateityje aš padarysiu viską teisingai.
Schemos įėjimo įtampa nuo 5 iki 16V. Maitinant nuo 15 šaltinio kažkotai labai įkaista mikroschema. Nuo 5 voltų- tik kiek šilta. Manau čia mano plokštės aušinimo problema- aš nesugebėjau padaryti reikiamo radiatoriaus.
Beja, visos detalės naudotos, išskyrūs mikroschemą. Donorais pasitarnavo ADSL modemas, ADSL rūteris ir SCSI HDD.
Nu, kintamas rezistorius buvo išmestas lauk, ir pastatytas 103 NTC termorezistorius. Tokių keistų rezistorių kaip 9,31K ir 442K net neieškojau- pastačiau artimiausius standartinius. Schema veikia. Termorezistorius kaip ir nepriglaustas prie akumo, todėl nelabai jis atlieką savo funkcijas.
Dar pastebėjimas, kažkaip keistai šviečia šviesos diodai. Gal nedaskaičiau datašyto iki galo. Ne visada užsidega “Done” šviesdiodis nors “Charge” diodas ir užgęsta. Tiesa, buvau perkaitines mikroschemą, tada kažkuris šviesos diodas pradėjo maždaug 2Hz dažniu mirksėti. O dokuose neparašyta apie tokį mirksėjima. Parašyta, kad turi mirksėti 0.5Hz dažniu kai perkaista baterija. Visdėlto “musiet” aš kažko nesupratau dokumentacijoje.
Surinkau dar vieną pakrovėja. Buvo padarytas nedidelis pakeitimas PCB. Šunto rezisotorius 0.1 omo. Krovimo srovė 1A. Šį kartą čipuko pilvas teisingai prilituotas prie plokštės.
Labai didelė nuotrauka.
Šis pakrovėjas bijo neteisingai pajungtu akumuliatorių (reverse polarity). Parūko šuntas ir pradėjo mirksėti diodas. Todėl sekančioje schemoje įmontuosiu apsauginius diodus ir SMD saugiklį ar 000 rezistorių.
Po ~ metų eksplotacijos (dijodų nedėjau) galiu pridurti, kad mikroschema labai gera- ji savo protingu krovimu sugeba atgaivinti “mirusius” akumus. Savo “precharge” režimu per kelias valandas pastato celę į darbinį režimą ir tik tada duoda smarvės ir prikrauna. Galutinis “palaikymo krovimas” palaiko celę top pakrovime, todėl galima kai kurias celes, kurios mėgsta pačios išsikrovinėti “patreniruoti”- tai atsistado kiektai darbinės talpos.
O kaip su darbo- iškrovimo kontrole, ar kaip jin ten vadinasi. Nes jug jei per daug išsikraus licio celės, tai prasidės negryžtami pakitimai jų viduriuose. Ar tai pati kamera turi, ir tau nereikėjo apie tai sukt galvos.
Galvoju konstruot ličio baterijos pakrovimo-iškrovimo aparatą labtopui, kuriame, baterijos su kontroleriu seniai mirusios. Bateriju bus 3x daugiau, nei buvo prieš tai, nes atridrado daug vietos išlupus FDD. Tai reiks schemikės…
Iškrovimo kontrolės ir kitos apsaugos mikroschemos dažniausiai būna baterijose. Kamera neturi tos apsaugos. Aš net prisirankiojau tų mikroschemų (iš laptopų ir kitų akumų), o poto spjoviau į tas apsaugas (aš turiu daug liion elementų) ir nebedėjau. Paprasčiausiai nepaliekų baterijų ant kameros. O štai prožektoriuose akumuliatoriai fiziškai atsijungia nuo apkrovos.