Prašom susipažinti. Būtent taip atrodė mano pirmasis kompiuteris. Deja aš jo neišsaugojau, bet laiku pardaviau už didelius pinigus, kad įsigyti Amiga kompiuterį… Bet čia ne apie Amigą, o apie Atarį.

Atari 65XE tai vėlyvesnis populiaraus ATARI 8 bitų kompiuterių atstovas. Tai buvo antrasis ATARI ir Warner Bros. firmos atgimimas skirtas specialiai rytų bloko, tarybinėm šalim. Atari 65XE buvo panašus į senesnį 800, tik surinktas naujesniom mikroschemom ir lengvai plečiamas iki 128kb versijos. Atari 65XE turėjo 64kb RAM, 1.8MHz 6502 procesorių ir 24kB ROM su OS ir BASIC. ROM buvo galima programiškai atjungti iš bendro atminties lauko ir savo reikmėm sutaupyti kiek atminties.

Kompiuteris turi kiek daugiau specializuotų mikroschemų nei ZX spectrum. Todėl jo klono niekas nepagamino. Esminis Atario privalumas prieš minėtą spektrumą, kad jis turi nuo pagrindinio procesoriaus nepriklausomus audio ir video procesorius. Video procesorius turi rodos tik 2 (dvi!) komandas, bet jomis manipuliuojant galima daryti įvairius triukus. Pavyzdžiui, kompiuteris leidžia tame pačiame monitoriaus/televizoriaus ekrane naudoti skirtingos rezoliucijos vaizdus. Arba pakeisti spalvų paletę daliai ekrano. Taip pat, kompiuteris turi hardwarinius spraitus ir todėl visokie arcade žaidimai veikia žymiai greičiau nei ant spektrumo. Taip pat, atari kompiukas turi 4 nepriklausomus audio kanalus, kurie leidžia paleisti 4 sintezuotus garsus vienu metu. Standartinis spectrumas mokėjo tik cypsėti. Atario video procesoriaus sistema kilo iš Atari 2600 game system- visu žaidumų kompiuterių pramotės. O tas minėtas 2600 turi tik keliasdešimt baitų RAM. Ne kilobaitų, o būtent baitų.

Deja, kompiuteriuką programavau labai senai ir nebepamenu visų triukų. Šis kompiuteriukas kiek sudėtingiau programuojasi nei Santakėlė, todėl klasikinė Znaikos programa paleista tik GRAPHICS 0 režime (tekstinis režimas).

Beja tam kompiukui padariau AIO2PC (SIO2PC) interfeisą ir visą softą galima užkrauti iš didelio kompo per RS232 lizdą. Windozinis kompas imituoją FD ar HDD.