Nėra jokių įdomių projektų, tai bus nedidelė galerija ir bambesiai.

Jau ne kartą bambėjau apie tai:

Kažkoks industrinis “čileris”. Rodos jau stipriai įžengėm į 21 amžių, bet industriniai kontroleriai pribaigia savo tupizmu. Ką norėjo pasakyti šiuo pranešimu? Ogi, “generic alarm number 1”, nuo kurio viskas užblokuojama. “no” reiškia, kad aliarmas nerezetuojamas. Kas sukelia šį aliarmą? Ogi nesvarbu. Taip suprograminta.
Išsiaiškinau iki galo ir paaiškinsiu jums visą pizdėcą. Iškarto sakau, nepirkit prietaisų iš Italų.
Yra nedidelė indukcinė krosnis ir prie jos vandens šaldytuvas. Jis užpildytas ne vandeniu, bet antifryzu, nes Lietuvoje būna žiema. Jei sistema įjungta non stop, viskas buvo gerai. Bet kurį laiką nereikėjo krosnies ir kad taupyti elektrą, viskas buvo išjungta. Įjungus- klaida ir niekas neveikia. Pasirodo, debilai Italai (jie buvo įspėti dėl Lietuvos sąlygų ir antifryzo), tai suprogramino sistemą, kad jei temperatūra žemiau 10 šilumos, suveikia aliarmas (tipo išpilkit vandenį, nes netikėta žiema Palerme) ir užblokuoja cirkuliacinį siurblį (ir čilerį). Lydimo krosnis nemato cirkuliacijos ir neįsijungia. Lygiai taip pat, pats čileris, kuris turi pašildymo sistemą, nejungia jos, nes cirkuliacija užblokuota. Vienintelė išeitis- laukti pavasario, kol antifryzas pakils iki kokių 12 laipsnių. Tada viskas veiks. Jei būtų cirkuliacija, lydimo krosnis per minutę sušildytu sistemą. O jei neišjungi sistemos, tai pats čileris pašildo vandenį (antifryza). Ir aišku visur uždėti slaptažodžiai ir pats kontroleris debilnas. Kol kas nepavyko ji perprogramuoti, liko tik “tarybinis hack”- pajungti rubylnyką, kuris overraidins cirkuliacinį siurblį. ble.


Čia matot molinį tiglį, kuris va taip ištirpo. Ir žinokit, čia kaltas vėl… industrinis kontroleris. Šį karta, Omron E5CC. Kaip? Kodėl? Ogi mufelinės krosnelės kaitinimo elementas parėjo ir krosnelė nepasiekė nustatytos 1150°C temperatūros. Nors ir buvo nustatytas laikas, kažkotai nesuveikė, ir krosnelė visą savaitgalį bandė pasiekti tą temperatūrą. Todėl vietoje poros valandų technologinio proceso buvo daroma 70 valandų tūpo kaitinimo. Ir ištirpo ble viskas, visi tigliai, visa krosnelė, visi kaitinimo elementai ir Pt/PtRh termopora.

Atsimenat tokią šventę, “dzingl bials” kur dainuoja?

Atspėkit, kur keliauja visos tos kiniškos girliandos po švenčių? Ogi į šiukšlyną. Jos tikrai veikiančios, kelias randomines pakėliau, įjungiau ir jos šviečia. Taigi, kai vėl bus žiema ir jus esate ekologas-hipsteris, tai turit susimąstyti.

Kitas kinijos pasiekimas:

Tai kažkokio brangaus plaukų feno turbo ventiliatoriukas. Tikrai įdomi konstrukcija- “on board” AC/DC/AC 3 fazės keitiklis, feno motoriukas sukasi ant pasiutuliško greičio. Bet bėda, fenas kaista tai pirma, o antra, kad sukasi ant daug daug apsukų. Todėl užtenka stuktelti karštą ir veikiantį feną stipriau į stalą ir dėl suminkštėjusios plastmasės turbinėlė atsitrenkia į korpusą. Arba vien tik dėl per stipriai įtempto laidelio jis nutrunka. Čia tikrai plonas laidelis, nes motoriukas kažkodėl aukštavoltis. Ir konstrukcija tokia, kad motoriukas neardomas nuo žodžio visiškai.

Ir, kad pamažinti bambesių lygį:

Daug kas susidūrė su BGA (rutuliukų tinklelio) čipais ir jie mus visus užknisa, bet va yra toks CCGA (Ceramic Column Grid Array), kur sujungimas stulpeliais. Va šitas tai visiškas pizdėcas ir nesąmonė. Gerai, kad tai tik IBM iškrypimas. Kam to reikia? Ogi, kad išvengti termo mechaninio streso. Jei paimti delno dydžio mikroschemą (ypač ant keraminio pagrindo, kur ji turbo karšta) ir prilituoti prie standartinės PCB, tai kai čipas pakais, tai nuraus visus rutuliukus. O “stulpeliai” leidžia deformuotis. Manot čia didžiausias iškrypimas, pasirodo, yra ir “spyruoklinių” pinų, bet juos mėgsta tik visokios NASA.