Jau kelis metus Olympusas negali padaryti normalaus softo. Net elementariausios klaidos dar nepataisytos, o jau dėl grafikų tai išviso neklausk. O dirbant kartais reikia palyginti visą XRF spektrą- pvz palyginti medžiagos “fingerprint”. Ne tik palyginti, bet ir pažymėti svarbesnes zonas, uždėti markerius. Ir aišku, gražiai atspausdinti ar eksportuoti į pdf failą.
Visas softas parašytas per kokius penkis vakarus ir grynai “for fun”. Kartu kiek daugiau išmokau apie .NET galimybes.
Kad naudotis programa, reikia kaip nors išeksportuoti XRF spektrą į CSV failą. Tai irgi ne iškarto pavyksta, bet galima nugalėti Olympuso kvailystes ir šiaip ne tai ištraukti duomenis. Toliau reikia pašalinti pirmas 40 eilučių ir pirmą stulpelį (gal vėliau padarysiu automatinį importą).
Darbinis pavyzdys, trys medžiagos, labai panašios. “Standartinis” grafikas, matomas originaliam softe atrodo maždaug taip:
Senoje originalaus softo versijoje, kur veikia tik ant XP, buvo logaritminė skalė. Todėl padarėm logaritminę skalę:
Matosi, kad yra anomalija ties sidabru. Žinant tai, kad šios medžiagos deklaruojamos kaip vienodos, aišku, kad kažkas kažkiek gudrauja. Viena medžiaga- labai prasti katalizatoriai, kita medžiaga- tie patys katalizatoriai, tik į juos pripilta arba degintu kondensatorių arba kokių nors kitokių katalizatorių. Greičiausiai nieko piktybiško, tačiau “nestandartinės” medžiagos kartais įtakoja kiekybinę XRF analizę (lyginant su ICP) ir prasideda visokie “piktumai”, kad blogai matuojam ar panašiai. O kai “magiškai”, kaip koks Šerlokas Holmsas nepasakai- gerbiamasis, kartais nepilstelėjai “kondikų” į bendrą bačką? iškarto viskas susitvarko.
Dvi medžiagos- viena varis, kita irgi varis. Bet matyt iš kažkur papuolė vos vos cinko.
O čia kaip atrodo pdf failas su tuo pačiu reportu: varis- nevaris.
O čia iliustracija paaiškinanti, kodėl kartais XRF rodo nesąmones:
Čia išmatuotas grynas, 100% galis. Jo XRF spektras pažymėtas markeriu. O kas per pasikartojančios nesąmonės dešinėje? Naujas nežinomas elementas. Nobelio premija! Deja tai tik harmonikos analizuojant stiprų signalą.
O dabar pagalvojam, koks turi būti sudėtingas softas kuris daro kiekybinę analizę: turi galvoti apie harmonikas, apie tai, kad vieni elementai dengia kitus, kad yra pati rentgeno lempa padaryta iš kažkokių metalų, kad yra dar ir “scatter” radiacija, kai bet kokio lygio rentgeno spinduliai atsispindi ir kvailina detektorių, kad kai kurie elementai sugeria rentgeno spindulius, o kai kurios medžiagos praleidžia gilyn pirminius spindulius ir po to pilnai užrakina viduje bet kokius atspindžius, tačiau paleidus silpnesnę radiaciją, viskas veikia.
Čia buvo biški apie mano dabartinį darbą, nelabai susijęs su elektronika? 🙂
Pati programa ir keletas demo CSV failų (jau paruošti darbui): XRF.
Biškį pažįstamas jausmas, kai reikia gamintis įrankius šalia jau egzistuojančio „normalaus“ softo 😐
Mano pats sudėtingiausas projektas buvo jaunystėj (na, nes nebuvo patirties ir resursų), prieš kokius 25 metus, kai reikėjo biškį pakarpyti filmukus iš Video-CD. Softas teoriškai turėjo importuoti .DAT failus, bet praktiškai užlinkdavo pilno failo neimportavęs. Kadangi internetas būdavo tik bibliotekoj, tai prisirankiojęs krūvas straipsnių namie nagrinėjausi vidinį Video-CD formatą, sektorių struktūrą, checksumus ir kodijausi konverterį iš .DAT į .MPG. Tada jau redagavimo softas sugebėjo importuot.
Čia šiaip pasiskundžiau 😀 Sena nuoskauda.
pernai buvo atvykęs dėdė iš Olympuso, tai kai jis paklausė “ar yra klausimų”, aš paklausiau ar galima pasmaugti programerį kuris programavo softą. Atsakymas buvo toks: rašykis į eilę. 🙂
Pasiūliau padaryti opensource, tai jis tik šyptelėjo, ir sakė: korporacijos politika tikrai neleis.
Tokie “hackai” laibai idomu. Taip pat idomu apie tavo darbą. Dabar pats gali padaryti opensource. Ką manai apie savadarbius sprektroskopus?
Softas dar vis naudojamas ir kartais tobulinamas.
Po truputi kaupiu spektrų kolekciją. Dabar galima padaryti net teorinį eksperimentą ir pastebėti dėsningumus.