Mano CO2 lazeris jau pora metų kaip buvo nenaudojamas. Jo lemputė degradavo ir pradėjo jis silpti. Prieš kokius metus dar buvo galima pjaustyti popierių- daryti kokias nors “aplikacijas”. Šiandien pabandžiau- lempa šviečia, bet “nešildo”- nė biškio nieko nepadegino. Srovė per lempa apie 20mA, viskas gražiai švyti, bet nelazeriuoja.
Išlupau lemputę, pakeičiau kita (ana tai jau kaip žyyypt, bet negalėjau gerai išbandyti- aušinimo sistemos šlangutės sumedėjo). O senąją lemputę atsinešiau namo- bus tema straipsniui. O dar galima ją pakankinti prieš sudaužant. Yra noras paduoti kintamą įtampą į ją…

Kad ir ką rašytu vadybininkai, CO2 lazerio galingumas tiesiogiai proporcingas lempos rezonatoriaus (ir pačios lempos) ilgiui. Teoriškai galima pagaminti storesnio spindulio lempą, tačiau atitinkamai ir optika turi buti kitokia, o ir sufokusuoti spindulį kiek sunkiau grynai dėl geometrijos dėsnių. Mano lemputė 40W max, jos ilgis 67..70cm tarp veidrodžių. Visas ilgis apie 80cm. Daugiau vatų į tokią triūbą neprikiši. Ir dėl 40W reikėtu abejoti.

Šis straipsnis grynai iliustracinis, nieko dar negadinsim. Bet va paaiškinsim kodėl šitam gale sumontuota stiklinė spiralė. Čia yra “aklinasis” galas, su pilnaverčiu veidrodžiu. Pastarasis aušinamas vandeniu papildomai. Spiralė reikalinga tam, kad elektros išlydis atsirastu tik vamzdelio viduje, o ne išorėje. Taip gaunasi, kad elektros kelias per vamzdelio centrą yra žymiai trumpesnis nei išore. Didelis skirtumas reikalingas dar dėl to, kad centre vamzdžio labai karšta 🙂 ir ten elektrai kiek sunkiau tekėti nei per paprastas N-He-CO2 dujas.
Kam reikalinga išorinė talpa? Ogi CO2 dujos po išlydžio užsiblokuoja ir molėkulėm reikia kažkiek laiko pailsėti. Tai gaunasi automatiškai- lazeris dirba nuo pastovios įtampos ir dujos plazmoje juda nuo vieno elektrodo iki kito, poto išeina į įšorinę talpa, ten aušta, rekombinuojasi ir panašiai. Senesni ir galingesni lazeriai turėdavo (o gal ir dabar turi) išorinius siurblius ir net galimybę pakeisti dujas. Mano pirmasis lazeris kurį ardžiau (jį sugadino sandėliuodami šaltyje) buvo būtent “atviro”, “srovinio” tipo. Ten galimos didesnės galios, nes dujos permaišomos priverstinai.

Kitas galas. Matosi elektrodas ir kiek sudėtingesnis veidrodėlio aušinimas. Čia negalima aušinti viso ploto- lazeris turi “išeiti”. Todėl konstrukcija kiek sudėtingesnė. Beja, čia “minusinis” galas.

O čia matosi “pusinis” veidrodis, greičiausiai pagamintas iš germanio. Šis veidrodis turi būti laidus IR spinduliams ir atlaikyti tiek vidinės atmosferos poveikį tiek išorinės.

Kas šiam lazeriui nutiko? Aš tikrai nežinau- elektrodai rodos neišsitaškė. Helis tikrai nepabėgo, plazma puikiausiai užsikuria. Arba sukirmijo veidrodžiai arba kažkur dingo CO2 dujos (jos gali sureaguoti su metalu ar stiklu. O2 sukoroduoja su metalu, o C nusėda ant sienelių).
Vidinis vamzdelis turi violetinį atspalvį- tai normalu, kažkoks specialus stiklas. Naujo lazerio vidinis stikliukas dar tamsesnis ir labiau violetinis.