Nutariau kiek paremontuoti jau žinomą transyverį UP2NV. Sukonstravau kiek geresnę anteną, netgi su nauja antena pagavau kelias radijo stotis dienos metu. Pradėjau nagrinėtis kaip veikia siuntimas. Pas telegrafą ateina du valdymo laidai- “siuntimas” ir “raktas”. Siuntimas eina tiesiai į rėlę, o “raktas” eina į kelis mazgus- siuntimo modulį ir monitorinimo generatorių kuris daro “pyyp” kai sujungiami kontaktai. Netgi ir nesiuntimo režime. Tačiau jis to nedarė. Tiek to. Siuntimo režime kita radija CW režime užfiksavo ne tik siuntimą, bet kad tas CW užmoduliuotas 50/100Hz. Vadinasi vėl negyvi kondensatoriai. Dar buvo pastebėta, kad relės kai kada nesuveikia. Ko pasekoje CW duoda nuspaustą “raktą” kai jis nenuspaustas- siųstuvas spjauna pilną galią.
Pradėjau lupti modulį su monitorinimo generatorium, nes pamačiau vieną palaidą laidą. Ir iškarto supratau, kad tai ne pramoninis aparatas- remontuoti labai sunku, nes laidai per trumpi. Negalima ištraukti modulį remontui. Reikia numontuoti šoninę sienelę, kad išlituoti patį moduliuką. Dar bėda- ant laidų pynės beveik neliko numeracijos. Tai dabar bus pisliavos surenkant. Ir iškarto buvo pastebėta, kad schema PCB kažkokia supaprastinta (neatitinka literatūrai). Ir dar iškarto buvo pastebėta, kad vienas tranzistorius pramuštas kiaurai per E-C:
Šis juodas gražuoliukas senesnis už mane. Ir visiškas šūdas pagal parametrus. Rusiškuose forumuose rašo, kad tokių prastų parametrų šiais laikas netgi ir sunku surasti ir kad tinka bet kas, kas kiek panašus į npn tranzistorių. Beja, tai T11 pagal schemą. Literatūroje parašyta, kad šis tranziukas gali nukentėti nuo normalaus darbo režimo priėmimo metu, nes trafas dirba į abi puses. Net diodą D24 sumontavo. Matyt nepadėjo.
Pakeliui išlupau elektrolitinius kondensatorius (kur 4 vienetai 10µF, vienas – 5µF ir vienas 2µF gulsčias, visi 10V), tačiau pastarieji buvo sveiki, jei kiek daugiau kaip 50% talpos yra sveikatos rodiklis. Bėda dar ir tame, kad literatūroje tie kondensatoriai žymiai didesnės talpos.
O dabar, kad suprasti visą literatūros šūdinumą. Dvi to pačio elemento schemos:
Kas per nesąmonė su C72. Teoriškai jis tiktu prie stabilizatoriaus D23(D35) ir R79, bet kabo atvirkščiai. Nors antroje schemoje jau jo nesimato- jis vis dėlto priklauso visai kitai grandinei. Matyt prie parametrinių stabilizatorių kondikų nereikia.
R71 ar tai 100Ω ar tai 1000Ω, tikriausiai nesvarbu… Viršutinės schemos modulio išvadų numeracija su pasikartojančiais skaičiais, o kai kurių skaičių nėra.
Kiek pamenu, tokios nesąmonės visada būdavo literatūroje. Matyt schemas perpaišydavo “графические оформители” kurie nenutuokdavo ką piešia, arba biški nutuokdavo. Arba ruošdavo dokumentaciją betkaip ar “kad priešas nesužinotų”…
Tikrai nežinau, ar pavyks surinkti 🙂
Visada stebedavaus, kaip rusai sugeba schemas taip nupaisyti, kad butu kuo sunkiau jas suprasti. Tiesiog menas, logika kazkur “anapus”. Tas galioja ne tik siuo atveju, bet ir apskritai.
Atsispausdinau schemas ant popieriaus. Taip lengviau dirbti ir galima pažymėti pakeitimus.
.. ir atburiau laidų pynės numeraciją.
Vietoje tarybinio МП111Б įdėjau MPSA44… Panašus stiprinimas, va tik įtampa stipriai didesnė. Tai gal nesudegs nuo netikėtos per didelės įtampos iš trafo? Išimtas modulis lygtai cypia.
Nors nelabai savim pasitikėjau, bet viską surinkau atgal ir lygtai veikia. Kondensatorių nekeičiau, nes nemanau, kad šis prietaisas bus naudojamas, o kaip istorinis eksponatas, turi būti kiek galima labiau autentiškas.
Dar keik nervuoja, kad kartais, kai įjungi “šaltą” prietaisą, viduje kažkur stipriai šauna- kažkur prašoka aukštos įtampos kibirkštis. Deja, nepastebėjau kur.
Siuntikas padoriai veikia su mano antena tik vienam diapazone. Ir duoda galios…. nes biški purto įžemintas korpusas, o šalia stovinti litavimo stotelė pradeda kvailioti.
Gal lempos pasaudo?? Senos gali uzgazavusios būti.
Gal lempos pasaudo?? Senos gali uzgazavusios būti.