Tai iš jidiš kalbos1, angliškai skamba dar keisčiau- Tchotchke, (Ukrainietiškai kogero- ця́цька [цяця, цяцянка], gudiškai- ца́цка). Tai visokie niekučiai kurie kaupiasi ir turi sentimentinę ar šiaip kokią vertę. Iš čia kilo ir žodis – cãckintis. T.y. žaisti ir nedaryti darbo. Pas mane darbe, ant stalo yra dėžutė kurioje irgi kaupiasi tie cãckiai. Ir namie kaupiasi ir kaime… Dabar apie darbo cãckius:
Šitą galerija papildysiu.
Žodelį “cãckiai” ir “cãckintis” girdėjau vaikystėje, tačiau dabar jis retesnis. Neseniai žiūrėjau Adam Savage jutubės kanalą ir jis pasakojo, kad pas ji nugriuvo cãckių spintelė. Žodis buvo kaip ir girdėtas, bet skambėjo visiškai kitaip. Manau, kad amerikos žydai kalbėjo kitaip nei kokie Lietuvos žydai. O iš žydų atėjo į Lietuvos slengą.
Norėčiau sužinoti, ar skaitytojų namuose ar šeimoje buvo cãckės ar panašus reikalai. Aš žinau, kad kai kuriuose šeimose tokio reiškinio nėra iš viso. Man- cãckės yra kaip atsiminimo “trigeriai”. Galiu su kai kuriais pasidalinti: gilzė – neperšaunamos liemenės testas. Kai titano plokštė buvo peršauta be jokių problemų: Nesigavo straipsnis, liko tik youtubė. Vadinasi, gilzė mėtosi jau apie 12 metų.
Sidabro rutuliukai- tai kai atliekamas tyrimas, kartais lieka toks ~0,15… 0,3g diskiukas. O kartais ir daugiau gramų. Piniginė vertė labai maža, bet kas 10 metų galima pasigaminti pakabuką.
Visokie varžteliai neturi informacinės vertės, bet kodėl gi ne? Ar kas turit ružavai violetinį varžtelį?
Žalvariniai cilindriukai su įpjovimais- dujų detektoriaus vidinė detalė. Kaip veikia? Tikrai nesupratau- nieko viduje nebuvo.
Procesoriai- šiaip. I5 gal net iš veikiančio kompo, o Xeonas ir Itaniumas, nors irgi kogero geri, bet niekur nepanaudojami. Tačiau kokie jie didžiuliai!
Geltonos lemputės- čia mūsų kiemo specifika. Aš turiu tris lemputes, vienas kolega dar dvi. Nei viena mūsų mašina tokių lempučių nenaudoja. Tačiau lemputės atrastos kieme. Greičiausiai- šalia veikiantis šrotas, kai vežioja mašinų likučius, pameta tas lemputes. Bet kodėl tik geltonas?
Mėsmalės šurikenai- nu kaip nepakelti tokio gero daiGto. Beja, šie pagaminti iš nerūdijančio plieno.
2024.10.25 – cackiai, fazendos dekoro elementai.
- Kita teorija, kad lenkų kalbos kilmė. Ir žydai pasiskolino. O bendra kilmė – protarmė, kad kilo iš vaikų kalbos, kaip “mama”, “tėtė”, “kaka”, “caca”,”papa”. ↩︎
Va kaip tai vadinasi… Spėju daugelis čia užsukančių susiduria su šiuo reiškiniu. Cackintis terminas, žinoma, žinomas tik nesigilinau tiek. Ir nors iš esmės nedirbu su fizine materija vis tiek čia randa kelią neįprasti varžtai, jungtys, lemputės, kažkas keisto nuo elektronikos ir lapeliai su trumpalaikiais rankraščiais ar brėžiniais. O kaupiasi visas šitas tarp klaviatūros ir monitoriaus. Kai klaviatūra ima svirduliuoti, tada daroma Tvarka ir tai filtruojama ir tikrosios vertybės sudedamos į dėžutę ateičiai. O dėžutė dar kažkur arba į didesnę dėžę. Ir, taip, vos pažiūrėjus atsigamina kaupimo laikotarpis ir kas nuo ko. Nors turiu tokių dėžučių kurioms jau kokie 25 metai… Beje tas pats ir su skaitmenine info. Kaupiasi įvairūs įdomūs failai, kurių nėra prie ko klasifikuoti ir galiausiai tai virsta “desktop” folderiu su kažkokia data. Kad gi staiga prireikus egzotiškų klijų TDS, pelėsio ant sienos, Boeing 737 sevice manual, istorinės miesto ar kažkokio ardyto prietaiso pinout foto būtų galima tai rasti.
O, pas mane irgi yra Desktop2019 ir panašiai. Irgi ten būna beviltiškai keisti failai. Nu ne boingo manualas, bet panašiai. Gal dominuoja pradinės nuotraukos iš šio blogo ir neįtraukti į blogą reikalai. Ir aišku kalnai instrukcijų, source failų gabaliukų ir visokios įdėjos kurios buvo nesuformuotos iki galo dėl kvailumo, ADHD ar šiaip žinių stokos. Nešiojamam kompiuteryje gal mažiau, tačiau stacionare, dėl “neribotos” diskų talpos, kaupiasi viskas. Ir net kartais prisireikia. Nes kaip ne keista, bet internetas pradeda “užsimiršti” kas jame buvo. Aišku, kažkiek padeda archive.org, bet ten daug ko nėra.
Buna ir taip… nebėra domeino.
o archyvas:
Ačiū – aš labai daug to turiu, nesenai sunkiai atsisakiau senu HDD diskų, dovanojau. Varžtukų visokių HDD plastmasės dėžutėje kiekvieni namai turi turėti. Cackintis žodis universalus pas mus buvo maždaug 1983 gimimo aš, tėvas aTa iš panevėžio, man labiau jo nerušink prisimena. O kaip žinia irgi žydų miestas buvo.
Pas mane tai automobilyje renkasi panašūs dalykai 🙁
Pasiūlymas: prasigręžk tą tūtą, kad jei kada nors gyvenime kur užkliusi ir pas tave ras 7.62mm.. 🙂 Levai, čia tau ne Murica, kur gali laikyti automatinius ir kitokius šautuvus namuose su belekiek šovinių ir kitu gėriu be jokių praktiškai reikšmingų apribojimų.
Ir prieš 7.62 reikia labai jau gerų šarvų.. vien tik titano neužteks. Čia kada buvo visiems įprasta padėti Ukrainai siunčiant tokius daiktus, tai pjovėm iš hardox 10 mm ar 12 mm nebepamenu ten kitai įmonei kuri rinko tas liemenes ir siuntė. Tai iš bandymų 5.56 dar dar.. Bet 7.62 tai sunkiai jeigu ten nėra kevlarinio sluoksnio ir pnš.
P. S. Nesu baisiai didis etimologas, bet lkz.lt rodo, kad cackà yra lenkų kilmės, o ar lenkai patys sugalvojo, ar pasiskolino iš žydų, tai čia jau gilesnis klausimas.
P.S.S. Kuo daugiau turi cackų, tuo daugiau reikia cackintis 🙂
Pas mane prie cãckių visi keturi protiniai ir dar du dantys ir jų nuolaužos 😀 O geležiniai cãckiai sulipdyti ant krūvelės neodimio magnetukų, kurie irgi turbūt prie tos pačios kategorijos. Gilios pas mane šeimos tradicijos cãckintis. Senelis savo cãckius kaupdavo didelėse silkių skarbonkėse ir dėžutėse nuo kavos.