Straipsniukas turėjo būti apie cinkavimą, bet gavosi nelabai. Todėl trumpas straipsniukas apie cinko reakciją su variu.
Efektas remiasi tuo, kad cinkas (ir alavas) prie aukštesnės temperatūros susimaišo su variu. Ir net nereikia pasiekti metalo lydymosi temperatūros. Su alavu kažko gražaus nesigauna- bronza nėra labai išvaizdi. O su cinku gaunasi kitas lydinys- žalvaris.
Pradinis metalas- varis. Cinkavimas iš abiejų pusių. Pradinis metalas buvo nelabai švarus, o ir cinkavimas man nesigavo. Ir po terminio apdorojimo.
Terminis apdorojimas- kokia valanda paprastoje orkaitėje apie 250 ir daugiau temperatūros. Aš laikiau apie 30 minučių prie 300°C.
Keletas monetų iš kišenės. 🙂
Čia geriau matosi, kad žalvaris labai panašus į geltonas monetas.
Cool, Levai! Chemija reikalauja daaaug eksperimentų 🙂
P. S. Slapčia galvoju, gal kada pamatysime tokį straipsniuką ir apie dengimą auksu? 🙂
Apie dengima auksu? Be problemų su aprašymu, problemos su chemikalais. Su paprastoms rūgštims padengimas labai jau sunkiai gaunasi, o jei norisi gerai, reikia K[Au(CN)2] arba jei pačiam pasigaminti, tai reikia KCN, KOH ir AuCl. O kad gauti AuCl tai arba elektrolizė arba aqua regia, kuri reikalauja HNO3.
Iš viso šito sąrašo galima gauti tik Au metalo, KOH ir HCl. Visą kitą kiek sunkiau gaunama. Nors juvelyrai tą kalio dicianoauratą iš kažkur gauna. Kelis kartus utilizavau tuos nuodus.
Tikrai domina?
Sveiki, gal galima trumpą step-by-step sąrašą / nuorodą į straipsnį buitiniam vartotojui, kaip šiuos eksperimentus atlikti?
Apie kurį eksperimentą kalbam?
Sidabrinių dešrų gaminimas.
Geltonų meškiukų auginimas.
Šios nuotraukos 7 metų senumo.
Levai, dengimas auksu – sportinis interesas. Jeigu reikalingi nuodingi chemikalai – tai gal tada ne.. Daug problemų utilizuojant kaip sakai. O šiaip dengimui auksu, kokio švarumo auksas turi būti? Įdomu kaip kinai dengia auksu PCB. Nesiruošiu gaminti PCB 🙂 Tik šiaip domiuosi.
P. S. Turbūt vengiant chemijos geriausia būtų dengti auksu naudojant vakuumą, magnetronus. Aišku tas irgi prideda savo kompleksiškumo ir brangumo.
Auksui reikia kalio cianido. Kitais metodais gaunasi negražiai. Aukso reikia gryno, 999‰. Tada dar reikia parašyti Au valymo procedūrą, ji dar kitokia- jai reikia azoto rūgšties (kur ją gauti?), druskos rūgšties ir … vyno konservanto, E223, natrio metabisulfito. Arba sieros dioksido dujų… 🙂 Arba hidrazino…. 🙂 arba kažkokių cukrų.
> Apie kurį eksperimentą kalbam?
– apie būtent šį straipsnį. Bet dabar jau pasiskaičiau ir ankstesnius susijusius įrašus, panašu, kad nėra taip: “įkiši į orkaitę ir įvyksta žalvariavimas”, tad prašymą atsiimu. Anyway, dėkui už labai įdomų lietuvišką turinį 🙂
Apie cinkavimą rašysiu vėliau. Nerandu cinko gabaliukų. Mano gabaliukai buvo užteršti aliuminio-magnio lydiniu. Todėl gavosi šlamštas. Kol kas buitinis šaltinis- senos batareikos. Bet ten labai mažai cinko (šiuolaikinės turi tik “vinutę” iš cinko).