Visada norėjau kokio nors kilmingo ir veislinio matuoklio. Ir va, vieną tokį, senobinį ir labai kilmingą jau turiu. Tai Hewlett Packard 5300B “matavimo sistema” ir HP 5306A multimetras. Aišku pirkom kaip neveikianti ir jis tiesa biški neveikė.
Pirmiausia pašalinam tuos kondensatorius ant 230V jungties. Kol jie dar nesprogo, nes korpusas jau truputi sutrūkęs.
Viduje visur auksas (visas PCB paviršius paauksuotas), visi ala 7805 su auksiniu korpusu. Gryna kilminga, 1970-tųjų elektronika. Neveikė nei voltmetras, nei ommetras, o dažnį lygtai rodė. Iščiupinau visas detales (ypač tantalus) ir viskas gerai, visi mygtukai veikia. Nu ir kai surinkau, viskas pradėjo veikti. Matyti tarpplokštinės jungtys (kurios nepaauksuotos ir nepasidabruotos) neturėjo gero kontakto.
Tiesiog žavi tokie auksiniai laideliai ir varžteliai. Beja schemoje taip ir neradau kas čia.
Beje, prietaisas iš tų laikų, kai juos dar buvo galima ardyti ir remontuoti- service manuale viskas parašyta. O ir korpusas atsidaro net be varžtu atsukimo. Aš buvau pirmas kuris nuplėšė HP kalibravimo pliombą, o prietaisas paskutinį kartą kalibruotas- sertifikuotas 1993 metais. (Multimetras priklausė Siemens kompanijai, tai jie viską darė pagal taisykles).
Kol kas, pajungus prie savadarbio eksperimentinio maitblokio matom tokius skaičius. Dar neaišku, kuris matuoklis rodo arčiau teisybės. Kažkur namie turėjau V ir A kalibratorių, reikėtu susirasti ir patikrinti.
Dar kelios didelės nuotraukos:
Maitblokis ir dažnimatis.
Omu ir voltu konverteris į dažnį, su įspėjimu nečiupinti PCB.
kita pusė.
Geras, koks tikslas auksuoti takelius?? O va ant svarbiausių jungčių pagailėti, vis tiek lydmetalis su švinu.. Ar čia kokiam reflow solder darydavo, kad geriau liptų lydmetalis?
Kalibravimas didelese kompanijose yra big deal. Kazkada teko ilgai irodineti, kad man reikia paprasto multimetro elementariems dalykams R&D lab’e zaidziant. Vistiek gale gavau Fluke’a su spalvotu kalibravimo lipduku, kad lengvai atskirciau, kada jau nebegalima naudoti (3 metai). Paklausus kodel – kokybes valdymas pagal AS9100, yra viena instrukcija – visi matavimo prietaisai – tik kalibruoti. Didelei kompanijai paprasciau tureti uz kalibravima atsakinga zmogu (ir savo etalona), nei kelias instrukcijas, bei galvoti kaip uztikrinti, kad nekalibruoti prietaisai nepatektu i production areas.
Dėl pilno paauksavimo? Tikrai nežinau. Gal jie pabijojo lakuoti PCB dėl lako laidumo, o varis surudija. Todėl ir paauksavo. O ir šiaip, manau HP tada gamindavo ekskliuzyvą ir kokybė buvo aukščiau visko. Todėl viską ėmė geriausios veislės.
Didelėse kompanijose “kalibratoriai” apsimoka. Vienoje mačiau, kaip diedukas su vežimėliu, prikrautu svarmenų važiavo per visus cechus ir tikrino svarstykles. O vienoje anglijos kompanijoje ėjo du diedukai (nes elektrikai nevaikšto po vieną) ir tikrino visus prailgintuvus, rozetes ir kompų laidus. Ir visur klijavo patikrą.
Mano darbe “kalibratorių” neturim- pasitikrinam patys svarstykles su etalonais, o laikas nuo laiko užsakomi tikrintojai, kurie klijuoja tuos holografinius lipdukus. O su elektra, tai dažniausiai ateina kažkokie parazitai, kurie labai jau formaliai tikrina. Tikrai nemačiau, kad pagal visas taisykles bandytu matuoti įžeminimus.
Dėl to laidelio prie varžtuko – tai čia panašu į standartinį mažos talpos paderinamą kondensatorių, teko tokius matyti. Tik žinoma ne su auksiniu laiduku. O vežimėlį su svarsčiais (dažniausiai 600 kg po 20) ir man pačiam teko stumdyti ir svarstykles tikrinti, prieš kokius 20 metų. Buvo ten visa didžiulė laboratorija. Paskui nauji svarsčiai, laboratoriniai manometrai, presai ir tt gražiai iškeliavo š metalo laužą Įžeminimo matavime (ir kituose elektros matavimuose) kiek teko susidurti paprastai klausia kaip nori – pamatuoti ar tik popierius surašyti 🙂 Nuo to ir kaina skiriasi.