Nu gal ne visai, originale tai Panasonic RC-6025, o pas mane Sanyo Sterocast RM5320, tikriausiai 1972 metų gamybos (gali būti ir su kitu brendu, kad ir Siemens alpha). Tikrai japoniška, nes visur tik “made in Japan”, ant garsiakalbio Sanyo ir panašiai.
Kodėl žinau, kad yra kitu brendų? Ogi todėl, kad pirmoji radija kur pirkau buvo Siemens. Bet ji ne tik su sugadintu motoriuku (plastikinis dantratis be dantų), bet ją man dar ir stiprokai sudaužė- 70-tųjų plastikas labai trapus.
Laikrodžio mechanizmas visiškai geras, bet va motoriukas nebe. Beja, kiekviena lygi valanda turi “JAPAN” užrašą.
(juodas elektrolitas jau mano- 3300µF tikrai padėjo nuo burzgimo. Kas mato varžtą? 🙂 ).
Radija labai burzgė, nes pagrindinis, irgi Sanyo kondensatorius vietoje 2200µF turi gal 20µF ir tai ne visada. Pakeičiau kondensatorių ir radija numiro. O čia toks “oldskūlas”, kad baisu. Visas kalnas detalių, viskas chaotiškai sujungta. Todėl radija išėmiau iš kitos. Kitą dieną pradėjau analizuotis ir pastebėjau, kad kažkas stipriai sodina maitinimo šaltinį. Radau didelį rezistorių kuris teoriškai formavo “buzer” signalą- iš trafo, kiek suprantu, paimamas 50Hz signalas ir pervedamas į garsiakalbį. Kodėl ten trumpinosi nežinau, todėl per daug nebūriau ir pašalinau tą rezistorių. Ir radija vėl veikia… bet aš jau viską permontavau iš vieno korpuso į kitą. Susinervinau. Nes kitos radijos viduriai kiek mandresni, yra kažkokia opcija pajungti “stereo dekoderį” (kad ir kas tai būtų).
PCB technologija tikrai įdomi. Apatinė pusė tai standartiniai variniai takeliai. Pati PCB iš getinakso. Tačiau viršuje kažkas baisaus- viršutiniai takeliai nupaišyti laidžiais dažais (greičiausiai sidabriniu laku) ir net yra “nupaišyti” rezistoriai. Jei ten ką nors pažeisi, tai mirtis plokštei. Tada kogero paprasčiau iš naujo pačiam sukonstruoti radiją su nauja PCB.
Algirduko internetas levakas.