Bandysim paleisti.
Bendras maitblokiuko vaizdas.
Continue reading →
Bandysim paleisti.
Bendras maitblokiuko vaizdas.
Continue reading →
Kas nesidomi mikroprocesorių programavimų, gali ir neskaityti. Bus nelabai įdomu… 🙂
Klasikinė bėda- yra du procesai, kurių veikimo greičiai labai skiriasi. Šiam variante: USB ir UART. Kaip suderinti jų bendrą veikimą? Štai imat kokį source code iš interneto platybėse publikuotos pamokėlės, viskas kaip ir veikia kol spaudžiojat duomenis iš klaviatūros, o jei pabandot “copy-paste” ir staiga tekstas pradeda nebepersiduoti, raidės prapuola ir procesoriukas pastringa. Kodėl? Todėl, kad reikia suderinti skirtingo greičio ir veikimo principo procesus:
Pirmas procesas, USB, tai paketinis duomenų perdavimas su galimybe pristabdyti duomenis ar net paprašyti juos pakartoti. Viskas vyksta gana greitai.
Antras procesas, UART, tai nuoseklus, lėtas duomenų perdavimas. Ir pats perdavimas pririštas prie laiko. Jei nenaudojam kontrolinių linijų, procesą negalime sustabdyti. Kai duomenų per daug, jie prarandami.
Taip atrodo iš žmogaus pusės, iš kontrolerio pusės tai jau keturi procesai: USB TX, USB RX, UART TX, UART RX.
Kad suvaldyti šį chaosą, reikia procesus paleisti nepriklausomai, per pertraukimus. Arba, kai siunčiam, tai galima ir pastabdyti pagrindinį ciklą (bent jau šiame eksperimente). Gaunais taip:
Visi procesai per pertraukimą daro tik vieną darbą- jei gaunam duomenis, įrašom duomenis į buferį (jei yra vietos). Buferis vadinasi “circle” nes tai kaip ir cirkuliarinis buferis**, tik aš jo neperpildau, prarandu duomenis jei buffer overflow. O pats smagumas vyksta pagrindiniam, amžinam cikle:
while(1)
{
HAL_IWDG_Refresh(&hiwdg); //watchdogas
while(circle_available(&cc)>0) //ar yra duomenu gautu is UART?
{
i=circle_available(&cc);
for(j=0;j<i;j++)
{
tmp[j]=circle_pull(&cc); //viska persikopijuojam ir issiunciam
}
CDC_Transmit_FS(tmp, i); //siuntimas per USB (blocking?. gal ne)
}
while(circle_available(&cu)>0) //ar yra duomenu gautu is USB?
{
i=circle_available(&cu);
for(j=0;j<i;j++)
{
tmp[j]=circle_pull(&cu); //viska persikopijuojam ir issiunciam
}
send_uart((char *) tmp,i); //siunciam per UART (blocking)
}
}
}
Tikriausiai senas Wordpresas nenusiaubė programos teksto.
Iš principo programa veikia taip: yra ką perduoti? perduodam! ir vėl iš naujo.
Tačiau galima dar labiau viską užkomplikuoti- TX padaryti su atskirais buferiais ir siuntimo procesą irgi padaryti asinchroninį. Tada procesoriuje išsilaisvintu dar šiek tiek resursų kokiai nors pagrindinei programai.
Dar viena bėda- nenumatytas atvejis, kai trumpuose momentuose, kol ištraukiami duomenys į buferį, kas nors įrašytu naujus duomenis. Teoriškai circle buferis apsaugo nuo tokių nemalonumų… Praktiškai, buitiniams reikalams viskas veikia.
Šis straipsniukas skirtas man pačiam prisiminti, nes reikėjo ir neatsiminiau. Teko kiek parašinėti.
*) HAL USB biblioteka netikrina ar duomenys išėjo. Jei reikalingi TIKRAI gerai daryti, reikia tikrinti USB būklę. Tada jau geriau nagrinėtis ATARI disko emuliatoriaus kodą (rodos ten padariau viską)
**) circular buffer, cirkuliarinis buferis leidžia rašyti ir skaityti duomenis iš buferio. T.y duomenys kaip gyvatėlė Uroboras, nauji duomenys prisideda prie galvos, o seni nusiima prie uodegos. Viskas gerai, kol galva nepasiekia uodegos ir gyvatėlė neįsikanda. Tada prarandam duomenis.
P.S. source kodas neoptimizuotas dėl aiškesnio vaizdavimo.
Antikvarinis LED indikatorius, tikriausiai iš kokio nors tarybinio kalkuliatoriaus. Žãvi savo netobulumu:
АЛС318
Simboliai mažyčiai (todėl ir plastikinės linzės), šviesumas mizernas (prie tausojančių srovių). Bet savotiškai žavingas.
Tokiam indikatoriui pajungti reikia gana daug laidų ir dinaminės indikacijos. Demonstracijai panaudojau breadboard ir “bluepill” plokštę (STM32F103C8t)- mikroschema mažoka, beveik visos kojos sunaudojamos indikatoriui. Prie anodų (pliusinių elektrodų) reikia prikabinti kokius nors rezistorius, kad apriboti srovę per LED, tik 3mA statiniam režime per vieną segmentą. Naudojant dinaminę indikaciją leistina srovė 40mA, bet jei indikacija sustos, tai atia LEDams.
Continue reading →
Nu gal ne visai, originale tai Panasonic RC-6025, o pas mane Sanyo Sterocast RM5320, tikriausiai 1972 metų gamybos (gali būti ir su kitu brendu, kad ir Siemens alpha). Tikrai japoniška, nes visur tik “made in Japan”, ant garsiakalbio Sanyo ir panašiai.
Kodėl žinau, kad yra kitu brendų? Ogi todėl, kad pirmoji radija kur pirkau buvo Siemens. Bet ji ne tik su sugadintu motoriuku (plastikinis dantratis be dantų), bet ją man dar ir stiprokai sudaužė- 70-tųjų plastikas labai trapus.
Continue reading →