Senoviškose degalinėse stovėjo kuro kuro kolonėlės su elektromechaniniai indikatoriais. Panašūs indikatoriai buvo ir autobusuose. Keletą prigriebiau, nes pagalvojau, kad laikrodis su tokiu indikatorium gali įdomiai atrodyti. Viena bėda- indikatoriai jau atidirbo savo ir nuo saulės kiek susideformavo. Aišku jie ir “atsiindikavo” savo laiką.

Indikatoriai (čia 7 segmentų skaičiukai) turi savo magnetinę atmintį- jie atsimena paskutinį rodmenį. Paprasčiausiai nedidelis pastovus magnetas prilimpa prie vienos ar kitos padėties pusės. Kad perjungti rodymą reikia nugalėti to magneto prilipimą, atstumti “vėliavėlę” toliau, kad suveiktu kitos pusės magnetinis pritraukimas.
Bent jau šioje schemoje įtampa turi būti 12V ar kiek daugiau. Prie 12V pradeda veikti, tačiau keletas segmentų nepersijungia.

Video filmuke displėjus dirba self-test režime. Pats displėjus jungiasi prie RS485, tačiau protokolo aš neatbūriau. Tikrai kiek sudėtingesnis protokolas, nes pagal schemą matosi, kad ant to pačio RS485 gali kabėti keli prietaisai.
Jungiasi gana greitai- filmuojant 60 kadrų per sekunde nelabai matosi, bet va su “super slo mo” (rodos 960fps) jau matosi persijungimas.

Išlituoti displėjau segmentus man nepavyko- plastikas suminkštėja ir išsirauno kojelės su plonyčiais apvijų laideliais. Vienintelis sprendimas- išpjauti su visa PCB.

Matosi labai daug diodų. Todėl, kad ritėse reikia keisti srovės tekėjimo kryptį ir dar multiplexinti…

Pačių ričių pajungimo schema (su paprastinta) atrodo taip:

Aišku nenupaišiau visos schemos. Indikatorius 7 segmentų- gaunasi 14 laidų per diodus vienam indikatoriui. Šeši indikatoriai sujungti “bendrais segmentais (prieš diodus)”, o kita pusė kiekvienam indikatoriui atskirai. Viso 14+6 laidai išpjautam indikatoriui.
Valdymas šlykštus, o ir labai jau garsiai junginėjasi. Visai praėjo noras daryti laikroduką…