O, tikras bambesys parėjo. Kalbėjau sau su žmonėm ir jie pastebėjo mano automobilyje voką su “Mano Kaunas” voku. Sako- “tu gauni popierines sąskaitas? Kos atsilikimas- yra gi www”. Pradėjau aiškinti ir staiga supratau, kad tai nėra paprasta. Todėl bambesį pradėsiu nuo svetimos istorijos, apie pašto dėžučių optimizavimą. Kažkur per TV girdėjau, o TV kalbėtojas tikriausiai iškopijavo iš kur nors dar… Sakmė prasideda:
Seniai seniai, paštas buvo nešiojamas paštininkų net du kartus per dieną, todėl knygose ar filmuose galima išgirsti tokią frazę- rytinis paštas, vakarinis laikraštis. Tačiau laikai keitėsi- pašto korespondencijos kiekiai kiek padidėjo, ir paštą pradėjo nešioti tik iš ryto.
Seniau namai buvo mažesni, bet ir 19 amžiuje buvo daugiabučiai. Paštininkai nešdavo laiškus ir kitą korespondenciją iki buto ir dažnai paduodavo adresatui, net kartais reikėdavo pasirašyti.
Pastatom mintyse modernų daugiabutį, kokiu dešimties aukštų. Visi gyventojai užsisako kokį laikraštį (taip, paštininkai nešiodavo laikraščius) ir šiaip gauna laišką. Ateina iš ryto paštininkas į tokį namą ir pereiną per visus aukštus, jei yra liftas, tai užkyla iki viršaus ir leidamasis žemyn išdaliną korespondenciją ar inkiša į pašto dėžutę (ar net po durim) visiems žmonėms. Taip, tai užtrunka kažkiek laiko.
Ateina modernesni laikai ir vadyba nutaria optimizuoti paštininko darbą- pastatom pašto dėžutes pirma aukšte ar netgi kieme. Dabar paštininkas tik prieina prie namo ir greitai greitai išmėto visą korespondenciją. Fantastika- darbas optimizuotas.
Tai teisybė tik iš pašto pusės, nes aplamai pats procesas pasidarė ypač neefektyvus- dabar namo gyventojai randomiškai išeina iš savo buto ir eina tikrinti pašto dėžutės. Net jei jie 100% sėkmingai nueina iki pašto dėžutės, jie visi vaikšto aukštyn žemyn arba važinėjasi liftu. Korespondencijos pristatymo efektyvumas krito daugiau nei dešimt kartų. Tačiau jei teisingai prareklamuota ir kažkas duodama nemokamai (pvz. pašto dėžutės apačioje), tai tūlas žmogus nesusigalvoja apie tai…
Va to popierinio laiško dalis. Vadyba sako “Saugu- nebus virusų”, “visi mokėjimai kartu”, svarbiausiai- “atsiskaitysit nemokamai” (o kur čia mokamas atsiskaitymas?). Jūsų prisijungimo duomenys čia pat…
O dabar klausimas. Ar atsimenat, Kauno vandenys įsivedė 0.79EUR mokesti už “sąskaitas ir dokumentų tvarkymą” kuris dabar pavadintas “Pastovioji dalis”? Aš jau moku už šį popierinį voką. Ar man pašalins tą mokestį jei prisijungsiu? Nežinau, bet manau kad jis liks. Tai deja dar viena “optimizacija”- durnas useris su kompiuteriu suves visus parodymus, apmokės ir dar prisimins apie mokėjima laiku. Paprasčiausiai tai tik perkraunama dalis darbo iš apmokamų darbuotojų (ar printerio- siuntėjo) į nemokamus userius.
Kažkada klausiau, kuom gerai šiais laikais “viena sąskaita”? Duomenų rodmenis ta paslauga pati surašo? Ne, reikia useriui viską suvesti. Vieni sako, kad reikia daryti vieną pavedimą- taip, seniau pavedimai buvo mokami tai buvo svarbu. Dabar pavedimai pasidarė kaip ir nemokami- todėl kai darai pavedimą už paslaugas, vienu metu deklaruoji rodmenis. Kaip ir mažiau mygtukų nuspaudi. Nebent nori pasidaryti, kad anie tau pinigus automatiškai nurašytu. Tačiau tikrai bus variantas, kai nebus pinigėlių sąskaitoje, susiformuos skola arba kur nors kaimo degalinėje liksi be degalų, nes kažkas kažko neprisimins…
O kodėl geriau kitas variantas. Bent jau man tas popiergalis primina, kad reikia apmokėti sąskaitas. Yra popierėlis- vadinasi kažkada, kai bus nuotaika, apmokėsiu. Kai apmokėsiu, popieriuką padėsiu į dėžutę. O kai mokėsiu už popieriuką, pakeliui apmokėsiu ir kitas sąskaitas. Ir jei sakysim tikrai striuka su pinigais (visko gi būna), tai galiu kažkiek pastrateguoti su sumomis ir ne viską sumokėti. Tikrai žinau keletą žmonių, kuriems sunku, ir jie mokesčius už dujas sumoka iki vasaros pabaigos.
O dar, kad man nepatinka optimizacija už mano pinigus. Aš norėčiau normalaus pašto, norėčiau pienininko kuris atneštu šviežią pieną į namus (sakė, kad buvo tokia paslauga netgi tarybiniais laikais) ir dar norėčiau, kad uždraustu abonentinį mokestį be prekių (t.y. jei yra abonentas, tai kažkiek minučių, kubinių metrų ar kilovatų būtų nemokamai).
Gerai aš čia seniokiškai pabambėjau?
Čia yra šių laikų simbolis: jūzeris daro visą darbą ir už tai sumoka įmonei. Nes gi leido padirbėt. Bankui mokam už tai, kad bankas užsidirba iš pinigų. Nes gi suprantama, jei aš skolinu pjūklą kaimynui, tai moku jam nuomą, kad jis su pjūklu eis užsidirbt. Viskas logiška. Logika moderni.
Dabar labai populiaru viską optimizuoti įvardinant “klientų patogumui”. Tik esmė visai kita – klientams iš to naudos praktiškai nėra, bet paslaugos tiekėjui – taip. Duomenų suvedimas, pateikimas ir t.t. perkeliamas pačiam vartotojui, taip sutaupant pinigus. Belieka tik automatine programa visiems vartotojams išsiųsti sugeneruotą el.laišką. O mokestis “už aptarnavimą” kaip buvo, taip ir liko. Aš jau irgi senstu 🙂
Man tai buvo toks bajeriukas – buvo e-sąskaitos, pasidariau automatinis apmokėjimą. Kažkada gaunu pranešimą – esu skoloj N pinigų!!! Pasirodo viena valda susipyko su berods SWED banku ir nutraukė e-sąskaitų siuntimą O kažkokio ten pranešimo panašaus į eilinį spamą tiesiog nepastebėjau, gi iš mano pusės viskas buvo padaryta. Beje naudojaus ir ta vienasąskaita, gana patogu buvo. Tik ten kitos problemos – tai to vieno pavedimo formavimas trukdavo iki negaliu, paskui kai jie pakeitė apmokėjimo būdą į kitą visiškai nenormalų – iškart atsisakiau paslaugų.
Dauguma sąskaitų banke apmokamos automatiškai gavus e-sąskaitą. Lieka tik elektra/vanduo/dujos kur reikia pateikti duomenis. Tuos 3 apmoku per ignitis vienu ypu. Tai mėnesinis sąskaitų tvarkymas užtrunka tik keletą minučių. Vien tik todėl, kad už kažką ten jau susimokėjau nepasiruošęs švaistyti savo laiko vargdamas su popierinėms sąskaitom.
Levai blin, tu apie popieriukus po tiek laiko 😀 as atsiradus sitai primestinei nesamonei bandziau kovot, kad ja nesinaudot, t.y. gaut elektronines saskaitas kaip gaudavau iki ju prilipimo ir vistiek nepavyko, is esmes prisigavau irgi pirma karta naiviai prisijunges. nesijunk ir tiek
Sabo: Telekomas turi/turėjo svetaine su sąskaitom ir apmokėjimu. Paspaudi, pažiūri, apmoki. Atėjus “duomenų saugumui” susisgrizbo ir užblokavo. Nes telefono vartotojas- 79+ metų bobutė, o apmoka kitas asmuo. Ir nesvarbu, kad sutampa pavardės. Paskambinus išlankstė, kad senoliai turi atvykti ir patvirtinti tapatybę. Buvo švelniai pasiusti toliau ir pasiuntimo tezės buvo tokios- senoliai niekur neis, duokit prisijungimą man arba duokit sąskaitas popieriuje. Dabar kompromisas- sąskaitas gaunu emailu, bet prisijungti negaliu.
Vabals: Leiskite pacituoti, manau kalbas valdot:
Turėjau ir aš tokį atvejį kaip Romas. Automatinis el.sąskaitos apmokėjimas, kol vieną dieną sulaukiu skambučio, moteriškė pasakoja, kad aš skolingas kažkiek pinigų, gal su pinigais striuka? Tikrai žinau, kad pinigų daugiau negu pakankamai tai sąskaitai apmokėti. Prisijungiu prie banko, pasirodo negauta el.sąskaita.
Man intelekto neužtenka suprati ką jūs norėjote pasakyti. Bet jei čia apie e-sąskaitas, tai joms galima nustatyti limitą ir kadangi e-sąskaitos dažniausiai būna fiksuoto dydžio, tai tokį limitą ir nustatau. Kai paslaugos pabrangsta ir suma pasikeičia gaunu pranešimą, kad e-sąskaita neapmokėta nes viršija limitus, tada pasitikrinęs, kad tiesiog paslaugos pabrango pakeliu limitą ir gyvenu galvos sau nesukdamas toliau.
Didžiausias blogis yra ne kažkokios tai rizikos prarasti pinigus, bet, kad neina su bankais sutarti, kad nesiųstu savo pranešimų nakties metu – man dėl tam tikrų priežasčių negalima DND įsijungti ir kai mėnesio pradžioje kas antrą naktį laikrodis subirba, tai sunku po to užmigti 🙁
O šiaip atėjau nes užmačiau va tokį skelbimą: https://www.skelbiu.lt/skelbimai/commodore-1530-c2n-datasette-53816975.html atsiprašau, jei tai visai pro šalį ar jei pats tokių visą lentyną turite 🙂
Cia panasiai kaip su freelanceriais. Sako ziurekit kaip fain is namu, niekur vaziuoti nereikia, dirbi kai gali ar nori. O realiai tai firmai nereikia islaikyti kontoros, pirkti baldu, irangos, toletu ir tt. nereikia sukti galvos kie darbuotoju reikia stabiliai nes normaliai idarbinta ne taip lengva atleisti ar keletui dienu pasiusti nemokamu. nu ir kiti visi imones privalumai. tik dziaukis ir rankytem trink svarbu i grazu popiereli ipakuoti ir pateikti kaip obuoliuka ant lekstutes. nesvarbu kad prakastas svarbu kad graziai nudazytas ir nupasakotas.
Vabals. Dėl skelbimo. Kainos Lietuvoje yra kvailos ir todėl nei vieno eksponato nepirkau Lietuvoje. Už Lietuvišką kainą galima rasti visą komplektą kur nors Vokietijoje- su dėžute, instrukcija ir pristatymu. Beja, už 50EUR aš visą C64 nupirkau (be maitblokio).
Va dalis mano pirkinių:
Ir kainos matosi. Papildomas pristatymas- iki 10EUR už dėžę. Siuntas galima”sujungti”. Kur kainos su žvaigždutėmis- tai GBP mokėta. Tai ten sunku pajusti limitą, o dar ir labai norėjosi (ir Brexit spaudė).
Apie e-sąskaitas. Ar suprantat, kad “nustatau limitą”, “pakeliu limitą”, “gaunu pranešimą” yra bereikalingas darbas. Gaunu vieną popierinę sąskaitą kuri man primena, kad atėjo laikas mokėti. Prisijungiu prie savo banko ir apmokų tas visas paslaugas. Tai užtrunka gal 15 minučių. Be tarpininkų, bet kažkokių limitų ir be streso. Keletą kartų nesumokėjau, nes užmiršau, ir nieko nebuvo- nei viena kontora nestradalino.
Vabals rašė: “Lieka tik elektra/vanduo/dujos kur reikia pateikti duomenis”.
O kam pateikinėti? Negi netinka apskaičiuotas vidurkis? Kas pusmetį pakoreguoji – ir viskas.
Pačioje pradžioje palietei labai svarbią temą, kurią verta plėtoti. Dabar labai daug valstybės ir šiaip verslo paslaugų yra “suoptimizuojama” perkeliant tai ant galutinio vartotojo, kai anas pats turi lakstyt, domėtis, skambinėt, gaišint savo ir kitų laiką. Žiūrint tik iš verslo perspektyvos – all good, sutaupyta, ir žmogus GALIMAI gauna kažkiek pigesnę paslaugą. Bet ko mes neįvertinam, yra žmogaus laiko ir dėvimos infrastruktūros kaina. Po velniais, net CO2 galima būtų priskaičiuoti. Iš principo, manua kad, mažytis suoptimizavimas verslo ar valstibės pusėje atsigula kaip didžiulis nuostolis ant BVP ir CO2. Nes žmogus, lakstydamas kad ir savo asmeniniu laiku, to laiko nepanaudoja realiai prasmiems dalykams: savo verslo vystymui, aplinkos susitvarkymui ar vaikų auklėjimui.
Todėl smerkiu tokį optimizavimą ir labai tikiuosi, kad kažkas pasaulyje pasikeis, kur bus pradėtas vertinti ne tik žmogaus dėmesys spoksant reklamas, bet ir sugaištas laikas.
Nueini į paštą pasiimti siuntos / išsiųsti laišką, ar pan., bet tenka lauki 15 min., kol popierinių sąskaitų vartotojui pašto darbuotoja apmoka sąskaitas (ne tą dieną pataikius). Tai yra totalus laiko gaišimas. Panašiai kaip degalinėse – tenka laukti, kol kažkas pasidarys kavytės ar pasišildys sumuštinį, nors atvažiavai kuro užsipilt (todėl tenka naudotis rusiško tinklo degalinėm, nes tik ten gali apsimokėti kurą sėdint automobilyje). Ir taip, kaip Hancia sako – visi skaitiklių rodmenys yra pažiūrimi 2x į metus, apie tai yra primenama email’u. Moki už paslaugas pagal vidurkį, iš anksto žinomą sumą, gali planuoti išlaidas, kas yra esminis dalykas, jei gyveni ant skurdo, kaip kad buvo vienas iš argumentų pasakytas.