19 replies on “Kodėl nestabilus?”

1. Tai kad jiems px yra, jiems quantity svarbiau nei quality.. 😀

2. Ir kaip supranti jo tvirtinimui jokios skylės varžtui nėra 😀

3. Reiktų patikslint, kas nusprogsta, šiaip tai yra beveik žemiausio lygio kiniškas šlamštas. Tokio tipo išėjimo diodas išlaiko tik 1A o ne du, perkaista, detalių kokybė ir jų panaudojimas-žemiausio lygio. Draiverio IC, tranzas, I sens rezistorius, snuberio komponentai… Jei viskas teisingai padaryta, tai iki 30W ar net daugiau, tranzui nereiktų jokio radiatoriaus, bet tik ne šiuo atveju…

4. Ir šiaip gaidiškai suprojektuota įjėjimo ir išėjimo kontaktai ant tos pačios kaladės per vidurį su įžeminimo laidu. Tuo labiau kad ten kur potenciometras viduje turbūt keičiamas feedback arba išėjimo įtampa. Šiaip man ta elmo kokybe nekvepia. Namuose apšvietimui perku arba Philips arba Osram. Kol kas nei viena kita no name lemputė neatlaikė daugiau keletos mėnesių

5. Matant tuos du mažus tranzus Q2 ir Q3 aišku, kad ten “Draiverio IC” nerasta ir maitiakas veikia autogeneratoriaus principu, nenustebčiau, kad takto tiesioginė eiga baigiasi, kai trafo šerdis pradeda sotintis 🙂 tokiu atvėju mosfetas patiria pastovų stresa ir ilgai negyvena..

6. Jo, ten schema visiškai autogeneracinė ir visiškai nestabilizuota kintant apkrovai. Va, kito maitblokio autopsija. Kodėl sudegė… RC snuberiai? 22 omai ir 104 kondikai. Kas vyko mirties akimirką?

   

   
   Tranzai ir diodai arkliniai, tikrai turėjo laikyti 20A, juolab, kad netgi yra teorinis “feedback” nuo apkrovos srovės. (12A ir 400V tranzai, diodai 50V su srove 30A gal per visą dvigubą diodą?)
   Net padavus 220V į 12V snuberiai kaip ir turėjo nesprogti.

7. Sunku pasakyt, nors nesimato del menkos rezoliucijos, bet schema vizualiai atitinka praejusio šimtmečio kompiuterinių maitiakų schemą ant TL494, kuriu buvo prigaminta daug milijonų ir kuria kinai tebenaudoja ir dabar. Nors jos naudingumo koef. nedidelis, bet schema gan patikima ir pakanti detalių kokybei, RC snuberį ant diodų sudetinga sudegint, nebent užsitrumpino snuberio kondensatorius arba tas žalias plėvelinis kondikas TL494 taktinio generatoriaus grandinėje nupuvo ir neturi reikiamo talpio, dažnis pakilo ir …

8. Pala, jug visuose tokiuose maitblokiuose 12-kai voltų paprastai naudojami 100 voltų diodai, 50 – kaip ir labai ant ribos. Bet kodėl kondikai degė – gal kas tikrai su dažniu. Standartinio srovės feedback’o transformatoriuko (žiedo) nematau čia. O dėl pirmo maitblokio – turiu keletą panašių seniai ir labai pigiai pirktų – aliuminio korpuso dalis tiksliai tokia pat. Ten šone esanti skylė naudojama tranzistoriui ir diodui priveržti, plokštė smarkiai skiriasi, nors išoriškai manau viskas panašu.

9. Labas Levai su didžiuliu prašymu į tamstelę. Situacija tokia: Yra kalniukas kompo pagrindinių plokščių. tikrinu jas tai žinai visokių fintų pasitaiko… tai BIOS nunaujintas pieva tai dar kokia pričyna. Bet ne tame esmė. kas ten prichimyčyta ne taip ir svarbu. Pagalbos man reik tokios, renkantis PROGRAMATORIŲ. Kad galėčiau programuoti su juo BIOS motininėm. Manau žinai koks tas daiktas ir kaip BIOS motininėj lustas atrodo. Kad vieni būna prilituoti kiti išsiima ir taip be liavimo. patarki koks programatorius tam tiktų. Renkuosi ir pats nežinau kuris ten man palaikytų pvz AMI, AMI-UEFI, EFI-BIOS, AWARD kad galėtų sumesti tinkamą bios kodą pagal motininę plokštę. tiesiogiai į bios lustą. Labai dėkingas 🙂

10. Deja ne. Normaliam ATX maitblokyje tie dvigubi diodai 45-50V. Todėl, kad čia dvitaktis maitblokis- abu impulsai “sunaudojami”. Jei tik vientaktis, tada taip, diodai turi laikyti aukštesnę įtampą.

    O Robertui… nežinau ką patarti. Šiuolaikinių kompų (ir VGA) BIOSai tai serial EEPROM (25xxxx serijos ar panašiai), o juos programuoja bet kas. Nereikia jokio “super-duper” programatoriaus kaip šiame puslapyje. Gal ką nors patars kiti skaitytojai. Tik galiu pasakyti, kad nėra tokių programatorių “kurie sumestu tinkamą kodą”. Yra tokie programatoriai kurie įrašo bet kokį kodą koki jam pasiūlo vartotojas.

11. Noriu pasiginčyti – kiek ardžiau ar remontavau maitblokių su TL494 tipo schema (o tai dariau labai daug kartų) – visur būdavo 100 V diodai 12 V lygintuve. Gaila, nerandu tikslių diodų įtampos skaičiavimo formulių pagal topologiją, kažkur turėjau, pamenu tik kad Flyback reikia aukščiausios įtampos diodų. Dėl įdomumo atidariau gana pigų 24 V 15 A maitblokį su TL494 – ten diodai 200 V

12. Jamam ATX, seną, be PFC, su dviem kondikais:
    

    Perlaužiam:
    

    SBL2045CT = 45V (31.5V normaliai, ne “peak”), 20A (ar per diodą ar per korpusą- neparašyta).

    F16C20C = 200V (140V), 16A. Tai vienintelė anomalija. Tikrai nežinau kam tokia.

    SBL3040PT =Vishay,40V(28V), 30A. Manau pastarasis eina ant 12V.

13. Paprastai mažiausia srovė pigiuose maitblokiuose būdavo 12 V, todėl greičiausiai F16C20 ir bus 12-kai voltų, nors ir keistai, kad per vidurį

14. Gal ir eina, bet tada labai mažai srovės turi duoti tas maitblokis. Kitas va guli išardytas, modernesnis, su tikru PFC ir vienu 420V 470uF kondiku. Tai diodai visi mažiukai, bet daug:

    SBR30A50CT – 3 vnt. (50V, 15+15A)
    YM3045N – 4 vnt. (45V, 30A).

    

15. Nežinau, koks ten tas maitblokis su daug 45 – 50 V diodų, bet dėl įdomumo patikrinau oscilografu senuko Compaq įtampas. Dabar tikrai galiu garantuoti, kad 12v maitblokio su 50V diodais viena iš sudegimo priežasčių tikrai buvo blogai parinktas diodas 🙂 Darbinė įtampa ten 64 V
    https://www.megejas.lt/images/ivairus/ivairus/SMPS/12V1.gif

16. Šito:
    

    Skrebučiai: dvigubas diodas, du snuberiai prie diodo (rezistorius ir kondikas), stabilitronas prie PWM raktų, du ominiai rezistoriai prie galingų tranzų ir abu tranzai. Užtat saugiklis sveikas.

    Pasityčiojimui sudėjau du tranzus iš CRT monitoriau eilučių skleistinės: J6815 [1500V(750V), 25A(15A)] (kažada buvau prisilupęs iš senienų). Veikia! 🙂

17. skleistinės tranzai gana prastai veikia tokio tipo maitiakuose, jei tokio tranzo srovės perdavimo koef siekia 10 tai jau labai daug, turint omeny, kad šitam maitiake bazių srove formuojama ne draiverio o srovės teigiamu grižtamu ryšiu (draiveris užsiima tik tranzu uždarymu), tai prie didesnes srovės grįžtamo ryšio nepakaks ir tranzai išeis iš soties rėžimo, gali apkraut ir pažiūrėt su oscilu, impulso galas bus pakiles ir tranzai kais daugiau nei turėtu

18. Gali būti, kad bus būūm! Bet man nei to maitblokio reikia, nei tu tranzų 🙂 Šiaip, jie labai panašūs savo parametrais, tik skleistinės yra auštavoltis, ko pasekoje Vce sat gal kokius 2 kartus skiriasi- 1,2…1,8V pas modernų kiną ir 3V pas senovišką Fairchildą. Pas kinus hfe nuo 8 iki 40, pas fairchildą- nuo 5 iki 10.

    

    Kaip ne keista, bet ūkyje neturiu kuom apkrauti tokį maitblokį. Reikės paieškoti prieinamuose šiukšlynuose ką nors tinkamo.

19. o su diodais kompiniuose maitiakuose ten paprastai, impulsų užpildymas apie 50-60%, tai 12v grandinėje tiesioginės eigos metu bus apie +23V impulsas , paskui pauzė ir -23V kito peties eigos metu, tai sumoje ant diodo gali atsirasti ne mažiau kaip 46v, plius visokie pereinami procesai, galimi tinklo įtanpos svyravimai – 100…200V diodu naudojimas – visai normalus sprendimas