Kažkaip rašydamas apie Sinklerio kompiuterius, vis sakiau, kad inžinieriai kažką rūkė. Dabar, kai susipažinau su šiuo “nauju” šedevrų, tai galiu pasakyti, kad va Texas Instruments inžinieriai ne tik rūkė, laižė LSD, bet ir dar vartojo intraveninius narkotikus. Arba iš kitos pusės- ką galima padaryti, kai tau už nugaros stovi didžiausia mikroschemų gamybos kompanija ir jos vadybininkai sako- žinot, męs turim tokių keistų mikroschemų, ir niekas jų neperka. Gal sukurkit ką nors su jom…
Taip gimė šis kompiuteris:
O gal tai ne kompiuteris? Nes originalioje dokumentacijoje parašyta- “console”.
Ant “popieriaus”, tai 16 bitų, 3MHz taktinio dažnio kompiuteris su video kontroleriu ir 3 kanalų garso sintezatorium. Atmintis- 16kb gal atrodo kiek mažoka lyginant su konkurentais, bet čia gi 16 bitų!
O realiai, pasirodo, sunkūs narkotikai- tas 16 bitų procesorius (TMS9900) turi savo reikmėm… 256 baitus (Taip! baitus) atminties ir 4K ROM. Visa kita atmintis kabo ant video čipo. Aišku kas čia tokio, pas visus to meto kompus atmintis kabo ant video. Tačiau čia žymiai baisiau. Video (ir ne tik) atmintis kabo ant video procesoriaus, kuris generuoją vaizdą ir rūpinasi atminties atnaujinimu, tačiau su pagrindiniu procesorium ta atmintis bendrauja per 8 laidus (plius keli kontrolei). Ne 8 bitus, o iš viso 8 laidus- duomenys ir adresas multipleksuojami- per tuos pačius laidus perduodam viską paeiliui. Automatiškai viskas lėtėja. O userio programos būtent sėdi šioje atmintyje.
Dar ne viskas- procesorius tuose 256 baituose laiko savo “registrus” (Čia kaip mikrokontroleris, kur registrai sutampa su atmintimi. Tik čia atskirose mikroschemose). Vadinasi operacijos registras-registras tolygų skaitymui iš RAM. Gal net ir steką ten laiko.
Ir galvojat narkomanija pasibaigė? Ogi ne. Tiek daug duomenų bitų yra per brangu, todėl konvertuojam duomenų šyna į aštuonis bitus… Bet adresų šynos irgi sudėtingos. O kam TI narkomanams to reikia? Męs turim va:
CD2155, CD2156, CD2157 ir SN94624N. Pastarasis tai garso sintezatorius. O tos slaptos mikroschemos tai… ROM. Kažkoks “serial ROM” (GROM) ir 8 multipleksuotų bitų hibridas. Nes galima įrašyti ROM adresą ir poto, iš eilės krautis duomenys. Negano to, kad vėl multipleksorius, bet ir šie GROM labai lėti ir stabdo procesorių. Jei čia būtų tik šriftų matricos, tai gal ir nieko, bet čia sėdi ir BASIC interpretatorius ir dar kažkas. Dar baisiau, kažkur girdėjau, kad BASIC tai veikia “emuliaciniam” režime, nes TI sugalvojo savo kažkokią “grafinę kalbą” (GPL) ir tas BASIC interpretatorius yra interpretuojamas per tą pseudo kalbą. Ir dar ne viskas, video procesorius prie šių mikroschemų neprieina.
Visa tai padaro šį kompiuterį vienu iš narkomaniškiausiu kompiuterių žaidimų kompiuterių istorijoje.
Deja, mano turimo kompiuterio viena atminties mikroschemą ko gero bloga (niekas iš jos neišeina), o čia tos senovinės, su keistu maitinimu (+12V, +5V ir -5V) TMS4116 mikroschemos. Gal kur rasiu, tada gal daugiau parašysiu. Kol kas gaminu maitinimo šaltinį (negavau originalaus).
Kaip sako internetai:
Texas Instruments had high hopes for its TI 99/4, which debuted in 1979, and the follow-on 99/4A. But the machines performed poorly and the company took a $330 million write-off before exiting the home computer market.
0.3 milijardo dolerių prapisimas gal didelis, bet TI užmonopolizavo kalkuliatorių rinką ir laimėjo valstybinį užsakymą iš Amerikės mokyklų. Manau čia kompanija atsiimė visus pinigėlius.
Iš dabartinės perspektyvos, toks 16bit duomenų šynos susiaurinimas iki 8bit gal ir atrodo keistas, bet įvertinant to laiko RAM kainas – logiškas sprendimas, nors ROM galejo palikti ir po dvi 8bit lygiaigrečiai jungtas. O kas tik išgalėjo, tas galėjo dasipirkti papildomus _NET_ 32kB RAM praplėtėją.
ZX irgi prasidėjo nuo 80/81, o pvz. toks Altair irgi buvo nestebūklingų parametrų, o kainavo brangiau už naują automobilį… Beje, net Bill Gates yra pasakęs “640KB of memory “ought to be enough for anybody.”
Prašom atkreipti dėmesį, kad CPU turi tik 15 adresų laidų (A0-A14). Šis limitas ne tik kojose, bet pačioje architektūroje ir komandose. Taigi, 64K MAX. Jis kaip ir kaip ir vienas iš pirmųjų 16 bitų procesorių (1976) tačiau jis iš esmės 8 bitų. Tačiau… IBM (1981, PC) berniukai jo nepasirinko nors ir žiūrinėjo. Matyt nepatiko. Tačiau tai kalba eina apie CPU.
Kompiuteris tai vėlesnis (1979-1981). Jis lygtai kažkokios “spintinės” serijos analogas. Gal tai ir buvo klaida. Tiek intelis (1978, x86), tiek motorola (1979, 68K) darė kažką naujo, tuo tarpu TI nepagalvojo, kad jų CPU buvo tupikas.
Z80/Z81 (1980/81) tai super pigus variantas, tuo tarpu TI turėjo pinigų. Juk Atari 800 (1979) jau turėjo atminties. Tik bėda tame, kad CPU pas TI galėjo bendrauti tik su SRAM, o ne DRAM. O dar buvo PET (1977) ir “žudikas” VIC-20 (1980). Obuolys II (1977)?
Manau tai buvo vadybos sprendimas ir savo “technologijos” kišimas, o ne atminties kaina. 16K “video” atminties tai jau sudėta. Tik va nesugalvojo, kaip pasidalinti tą atmintį su CPU. O “GROM” atmintis iš viso nesamonė- tipo softas turi pasileisti iš oficialių čipų
Iš pasiutimo nusipirkau dar vieną, o ir atmintis atėjo iš aliekspreso- pasitaisė ir pirmasis.