Va, noriu pabambėti, kaip tikras senolis. Buvo ir yra toks aparatas- Atari 2600. Tai vienas iš kompiuterinių žaidimų pradininkų. Tačiau ne apie tai, o apie programuotojus. Va toks vaizdelis:
Tai kogero vienintelis žaidimas kurį dar galiu pažaisti ant Atari 2600 nesudaužydamas televizoriaus ir nesunaikindamas savo psichikos. Tikrai žaidžiamas žaidimas, kažkas vyksta, kažkoks garsas, net medeliai su namukais nupaišyti- tai tik dekoracija. Viskas sukišta į 4 kilobaitus. Bet esmė tame, kad šis žaidimas veikia ant “kompiuterio” kuris turi 128 baitus (BAITUS! Karlai!) atminties. Šis kompiuteriukas neturi jokio video buferio. Iš esmės tai 6507 mikrokontroleris kuris “gyvai” generuoja video vaizdo signalą. Kažkas, kai programavo, turėjo skaičiuoti CPU taktus ir ekrano mikrosekundes, kad gautusi žaidimas. Va ką reikia pagerbti. Dar labiau, seni bambekliai ir pasikėlę “arduino” programuotojai turi nusilenkti tetulei Carol Shaw už šį stebuklą.
Va kaip atrodo viduriai to 2600:
Savel Brain Dump
(originalios biokronikos, nė lašo copy-paste)
Sveikutis Levai! O ko tu norėjai, kai RAM gali pasijungti per tą patį kartridžą, o visi svarbiausi resursai sukišti į kelių ar vos vieno lustų rinkinį. Masiniame gaminyje svarbu maža kaina, o papildomas savybes galima dasipirkti vėliau, užtat programuojams galvą skauda, bet atrišama fantazija… Tą patį modelį taiko ne tik žaidimų konsolių, bet ir spausdintuvų bei programinės įrangos gamintojai. Į kartridžą dadedi papildomai margarino – mažiau moki programuotojams, o jei pataupai margarinui – daugiau moki programuotojams.
RAMo kartidže nėra. Šiaip, šį agregatą projektavo psichai, nes tais laikais buvo RAM čipai, ypač kaip už 3 mikroschemas žmonės mokėjo vos ne 900$ (šiuolaikiniais pinigais).
Dabar manau kad biški atvirkščiai- viska kompensuoja mega baitai ir megahercai
Algis sakė kad gali pasijungti RAM per ta pati. Nežinau kuriems įrenginiams, tačiau tikrai buvo ram expension cartridge.