O, tai tik dalelė nesąmonių kur taškomas biudžetas:
Mini tesla coil. Tikriausiai veikia radio dažniu. Degina pirštus. Kaina- 1.91€ viso.
Continue reading →
O, tai tik dalelė nesąmonių kur taškomas biudžetas:
Mini tesla coil. Tikriausiai veikia radio dažniu. Degina pirštus. Kaina- 1.91€ viso.
Continue reading →
Tai projektas kuris pilnai užstrigo dėl mano neprofesionalumo ir dėl dokumentacijos trūkumo. Užduotis- konvertuoti vieną iš STM32CubeMX projektų į printerio klasę (Printer Class). Tam reikalui panaudojau CDC klasę ir perdariau pagal savo seną AVR projektą į printerio klasę. Ir jis, rupužė, neveikia taip kaip reikia.
Ką daro publikuotas projektas:
Kad atkartoti projektą, reikia pradėti STM32CubeMX su USB ir CDC klase. Poto, viską CDC pašalinti ir sudėti mano source. Kas svarbu- “midlevares”- klasė “PRINTER”. Pagrindiniam “src”: usbd_princer_if.c – printerio ryšis su USB, usbd_conf ir usb_desc – ne pilnai išvalyti nuo CDC klasės ir kiek pribūrta dėl MS deskriptoriaus.
Tačiau jei laikyti kodą teisingu, tai useriui reikalingas tik vienas failas- printer_hardware.c. Tai pats fizinis spausdinimas. Šiuo metu nuvestas į USARTą. Prisijungus išorinį UART (COM adapterį) galima lengvai debuginti ir monitorinti kas vyksta.
Dėmesio! Nepergeneruokit kubiko kodo, nes nužudys kai kuriuos failus.
Download STM32CubeMX USB PRINTER CLASS demo code (source and compiled hex for bluepill STM32F103C8.
Kodėl tai sunkiai einasi ir kodėl dedu nepilną kodą? Todėl, kad nėra free programų, kurie lengvai analizuotu kas vyksta ant USB. Todėl, kad dokumentacijos labai mažai- daug kas rašo kodą ir daro aparačiukus kurie naudoją printerius, tačiau visiškai niekas nedaro pačių printerių. Todėl, kad USB.ORG tik apibrėžė klasę, o realiam pasaulyje tiek microsoftas, tie obuolys, tie printerių gamintojai prisigalvojo savo “piblūdų ir navarotų” kuriuos mažai kur viešai publikavo. Ir dar aišku, visiškai nėra laiko tokiems žaidimams, o ir šiaip, nėra tiek žinių, kad greitai perprasti svetimą kodą. Ypač kai kodą rašo narkomanai- vien ko vertas STM inžinierių “universalus” metodas bendrauti tarp usb device, usb interface ir userio kodo per pointerius ir pointerių struktūras. Ar pointerių struktūrų pointerius struktūruose per pointerius ar panašiai 🙂 (gi narkomanai rašė).
O postinu, kad kiti gal pasinaudos, o ir pats turėsiu rezervinę kopiją.
Fotkinimas su mobiliu telefonus tai trendas, tačiau fotkinimas su kokiu nors Fuji Instax irgi jau laikyčiau trendu tarp hipsteriu. Tačiau jei hipsteris turi smegenų ir biški pakaupęs elektroninio gėrio… (Nu, yra toks žanras, fantastika vadinasi. Nes kad hipsteris turėtu smegenų… 😛 ).
Taigi, jei netikras hipsteris nori iškristi iš trendo ir daryti tokias “insta” nuotraukas:
Vieni renka markutes, kiti sprendžia kryžiažodžius. O man kartais patinka pajungti kokį nesąmoningą prietaisą ir sužinoti kaip jis veikia. Šį kartą radau Citizen CX-123II kalkuliatorių. Toks kalkuliatorius moka spausdinti skaičiukus ant popieriaus juostos. O kaip gi tokio “printerio” neprijungus prie kokio nors mikrokontrolerio.
Visi kažkaip mano, kad obuoliai visada buvo stilingi ir dizaino pradininkai. Tačiau užtenka pažiūrėti į kitus to meto kompiuterius ir supranti, kad tada dizainas buvo kažkoks drąsesnis. Nelyginus aš super brangius kompiuterius iš SGI serijos. Pažiūrėkim į to meto flagmaną- Atari:
Tai mano turimi eksponatai. Dar kiek žinau vienas specifinis printeris, touchpadas, kasetinis skaitytuvas ir Atari 1200XL. Kolekcija kol kas ne pilna.
Bet tikrai matosi 80′ metų stiliukas, kai viskas buvo drasu.
Deja, abu printeriai neveikia dėl plastiko senėjimo. Tačiau diskasukis puikiausiai veikia ir skaito senus diskelius.