Jei norisi parodyti n00bams kaip kompiuterių aušroje atrodė žaidimai reikia pasiruošti- gal vienam žaidimui ir tinka koks magnetofonas, bet tolimesnei demonstracijai nėra nieko geresnio už ROM kasetę- cartridge ar kartridžą. Šiais, pigių PCB laikais galima pasidaryti “desietką” kartridžų ir susirašyti keletą žaidimų. Kodėl ne vienas, universalus su kokia SD kortele? Todėl, kad paberti ant stalo kalną hardwarės atrodo žymiai prabangiau, nei vienas vienišelis. O ir dėl to, kad šiaip sau. Norėjau ir padariau.
O ir veikimo greitis- tik inkiši ir vsio. Gali gaudyti su mašinyte kažką. Šitas žaidimas niekada nepatiko.
Pats devaisas labai paprastas- ROMas ir keletas kištukų- jiumperių. Du diodai todėl, kad šiais laikais mažos mikroschemos deficitas. Taigi, į 512kbit telpa arba aštuoni mažiukai arba keturi didesni žaidimai.
Oj, atsiprašau, šis komodoras biški nuogas. Bet aišku kur kišasi.
Schema:
(pasididina).
O kam ten skylė dar vienai mikroschemai? Ogi, kad yra biški išmanesni kartridžai ir jiems reikia truputis logikos- poros trigerių ir keletos loginių elementų. Visada du mikroschemų korpusai. Bet aš sudėjau į vieną- GALą. Todėl, kad galiu ir turiu. Grynai iš bjaurumo.
Net sunku komentuoti kaip čia viskas AFIGIENAI !!!
Gali kilti klausimas, kam reikia R10/R11. Taip, šių rezistorių ne visada reikia. Bet kai kurie kompiuteriukai pasidaro nestabilūs su kartridžu ir praktika (ne mano) parodė, kad F2 clock reikia “terminuoti” TTL režime. Panašiai, kaip S-100 sistemos kompiuteriuose.
Sveikas gal esi jau ardes koki šilumos siurblį, kokiu idomybiu pastebėjęs ar dar ka
Kas ardė šaldytuvą ar kondicionierių, tas ardė šilumos siurblį.