Kai geras oras, o smegenys lydosi nuo protinio darbo, tada reikia imtis fizinio darbo. Kad ir pastato pamatų atkasimo.

Kažkaip nelabai sekasi. Pirmiausia- pamatų konstrukcija kažkokia iškreipta. Greičiausiai iškasė “katlovaną”, priliejo bet kaip betono ir tik poto sudėlio pamatus ir rūsio sienas. Ko pasekoje, iš išorinės pusės negaliu patekti žemiau rūsio grindų. Nebent kastis dar į šoną arba gal laužtis tiesiogiai.
Dabar matosi, kad išorėje viskas sausa, o patalpoje tiesiog kažkoks šaltinis. Kaip iki jo prisikasti?

O kitas malonumas, kad tarybiniai statybininkai suvertė visas statybines atliekas prie sienos ir per jas kastis labai sunku.

O dar ir lobį radau. Tai ne šventi žydų kaulai, bet “fomka” (фо́мка)- laužtuvas ir vinių traukiklis. Išgulėjo 44 metus ir beveik kaip naujas. Laužtuvas nėra labai didelis, paprasčiausiai šuva labai mažas. Ir jis neneša tą laužtuvą.