Nuo vaikystės domino šis objektas Kaune. Aišku jis dabar jau nebe toks sudėtingas kaip prieš daug metų. Tačiau dar liko kažkiek ” mechanizmų” ir gal dar galima įdentifikuoti kas tai buvo. Jei neklystu, panašius čiaupus ir vamzdžius mačiau senosios radio gamyklos kieme, ten esančiam fontane.
Vakar važiuodamas sustojau ir padariau keletą nuotraukų:
Pats objektas panašus į betoninę cisterną su dangčiu. Kai kur metalinis, kai kur betoninis “stogas”.
Vamzdžiai su sklendžių likučiais vienodai išdėstyti. Atrodo, kad atsukus vienas sklendes, skystis bėga kaip fontanas iš viršaus, o atsukus kitas- į apačia. Jei daug sklendžių, tai matyt ten daug sekcijų. Manipuliuojant sklendėmis, kogero galima gerai išmaišyti tanko – cisternos turinį.
Atvestas elektros įvadas sako, kad ten gali būti kažkokie įrengimai. Gal siurbliai.
Šalia užrakintas didelis šulinys.
Matosi senas kapitalinis privažiavimas. Gal remontui, o gal pumpuoti skysčius. Viršuje- mįslingas energetikos institutas, kuris tarybiniais laikais velniai žino kuom užsiimė.
Kas tai per objektas?
Kol kas galvoju, kad tai aušinimo sistema. Arba dideliam kompiuteriui ar kokiems nors eksperimentiniams prietaisams. Arba gal gesinimo sistema, tačiau kam tada tiek tų sklendžių? Tada juk užtenka tik “ežero”.
Gal kas žino? Nes mano pasamonė, kartais nuo karto sugeneruoja kokią nors nesamonę ir įterpia į mano sapnus. Tai viena iš neišpręstu mįslių kurios neramina mano galvą jau …40 metų.
Gal dar ir skaitytojai žino kitas vietas su panašiai įrengimais, arba turi savo “rebusų”?
Radijo gamyklos kiemelis:
Man atrodo, kad ten kur žalias plotas buvo tas “objektas”, nes fontanas stovi šalia. Ir fontanas tebeliko.
Atsakė pats institutas. Kadangi autorius neminėjo apie vardo paskelbimą, tai išredagavau kiek:
Dažnai atkreipdavau dėmesį, bet manydavau, kad tai mistinis fontanas – tik neveikiantis, apleistas, nes vieta absurdiška. Trumparegišku žvilgsniu neįvertindavau kokie ten diametrai. Dabar matant foto iš arčiau… na toks neblogas industrinis fontanas būtų. Dar paderinus su hermetiškų sprogimui atsparių šviestuvų kompozicija būtų žiauriai geras reikalas – samanos, 60-ųjų sklendės, rūdys, betonas, stiklas. Panašu, kad lietaus valymo funkcija tiesa, topografinėje medžiagoje apie “objektą” matosi daug lietaus kanalizacijos vamzdžių ir šulinių.
Mano atmintis gali kiek šlubuoti, nes šitą info girdėjau prieš kokius 9 metus, kai buvau VDU studentas. Tuomet mums darė mini ekskursiją po LEI. Rodė, kad turi tokius baisiai kietus joninius purkštuvus, su kuriais pvz galima gaminti vatą iš labai mažo skersmens pluošto. Kažkada turėjo vieną labai galingą ir jam aušinti naudojo tvenkinius lauke, būtent toj pusėj apie kurią tu čia rašai. Tik neatsimenu ar būtent šie tvenkiniai buvo naudojami ar kažkokie dar kiti, kurie arčiau LEI.
Jaučiu jokios naudingos info nepateikiau, bet vis tiek norėjau pasidalinti.
Yra teritorijoje prie pat vieno iš pastatų nemažas atviras gelžbetoninis vandens rezervuaras tarsi “baseinas”, jei jau norima kažką aušinti logiškiau manyti kad naudotas jis, o ne nutolęs “objektas” atviroje teritorijos dalyje iki kurio nemažas aukščių skirtumas ir atstumas. Tai reikštų ilgų vamzdžių tiesimą, greičiausiai užkasimą (nes kitaip kyla rūpestis, kad užšals) – kam tas vargas? Kaip minėjau iki “objekto” ateina lietaus kanalizacijos vamzdžiai, kitam gale išeina. Yra ir apėjimas, matyt atvejui jei užsikimštų ar tektų remontuoti. Beje lietaus vanduo iš vamzdžių patenka į Girstupio upelį, kuris netrukus ir pats subėga į “vamzdį” ir po Tunelio gatve keliauja į Nemuną. Irgi “objektas” – ko gero ilgiausias ir didžiausias požeminis upelis mieste.
Tai greičiausiai tas atviras baseinas tada buvo naudojamas.