Daugelis žmonių skaitė Žiulio Verno knygą “Paslaptinga sala” (L’Île mystérieuse, 1874), o gal matė filmą ta pačia tema. Ten buvo epizodas kaip panaudojo du laikrodžio stikliukus, sakus ir vandenį, kad padaryti padidinamą stiklą ir uždegė liepsną. Pasitaikė proga pakartoti eksperimentą kiek kitokiu masteliu- laboratorijoje naudojam buitines elektrines keptuves. O jų dangčiai lieka nenaudojami. Tie stiklai kurį laiką mėtosi po lentynas, poto kur nors išsimeta.
Panaudojau kiek permatomos izoliacijos ir gana daug vandens. Taip buvo padarytas padidinamas stiklas.
Deja, stiklo forma netobula, o ir itariu, kad vanduo sugeria labai daug šilumos, nes toks didelis stiklas tikrai turėjo geriau deginti.
Aišku geriau žiūrėti youtubėje.
“Ten buvo epizodas kaip panaudoju du laikrodžio stikliukus” Labai gerai atrodai kaip tokio amžiaus 😀
Per survivor kazkuri epizoda irgi panaudoje buvo alaus buteli su vandeniu liepsnos iziebimui. O kas del vandens tai vistiek naudoji ne distiliuota vandeni su priemaisomis tai jau ir luzio rodiklis medziagos nebus toks artimas stiklui ir del to visgi viduje tarp stiklo ir vandens visgi susidarys atspindziai. O ir centrai paciu stiklu nebus visiskai idealiai sudeti kas irgi itakos optines savybes
Ateina toks puikus gyvenimo tarpsnis, kai dar galima įgyvendinti tai, ko anksčiau nebuvo galima dėl žinių, pinigų, patirties trūkumo ir dar daugelio kitų priežasčių. Kol dar norisi, kol gali, kol dar “šišas” ką nors išbandyti aplanko… Kad būtų ką supamam krėsle prie židinio su taure ko nors kraują sušildančio prisiminti bei vaikaičiams ir provaikaičiams papasakoti… Galų gale, kai ateis metas šią ašarų pakalnę palikti galėtum ramiai išeiti su mintim: “Ačiū Tau visagali, kad galėjau patirti, padaryti viską, ko tik troškau”…
Butu idomu su mylar plevel pazaisti – daugmaz 10 metru reflektoriu padaryti 🙂