Jau seniai rašiau, kad yra toks žaislas kaip ICP OES. Taiva, senasis ICP pavargo, surūdijo, lempa nusilpo ir dar keletas senatvinių ligų. Remontas tokiems aparatams gana daug kainuoja, nes progresas kai kur žengia į priekį ir atsarginės dalys brangsta. O ypač brangiai kainuoja prastovos ir specialistų atvažiavimai. Todėl buvo nutarta, kad aparatą reikia upgreidinti, seną atiduoti gamintojui, biški primokėti ir dar nusipirkti autosamplerį (jie labai krūtai atrodo kaip CNC smauko po megintuvėlius). O jei rimčiau, tai mėginių kiekis didėja, didinant tikslumą reikia viską permatuoti su keliais kontroliniais mėginiais ir t.t. Dabar tai daroma rankomis ir rezultatai skaičiuojami irgi “rankomis”.

Taip atrodo mūsų naujasis žaisliukas. Dėl jo “aprūvinimo” teko belstis į Vokietiją. Su visu savo “mažuoju haremu” kaip pavadino bendradarbiai. Ten teko būti beveik savaitę, nervinti gamintojus ir atstovus baltijos šalyse. Bet kelionė buvo sėkminga- išmokom naujų triukų, radom defektą prietaise (ir dabar perdarys) ir kelis bugus softe. Gamintojas buvo gana patenkintas, nes sakė kad retai taip pirkėjai išnarsto savo pirkinius.
Continue reading →