Visada norėjau padaryti galio ir aliuminio eksperimentą. Ir pagaliau padariau- paėmiau aliumininį radiatorių iš kompiuterio ir nedidelį gabaliuką galio. Kiek pašildžiau ranka ir truputi pakrapščiau aliuminį, kad pasižeistu oksido plėvelė. Toliau buvo gal kelios savaitės laiko. Susiformavo galio-aliuminio lidinys, kuris skystas ir kambario temperatūroje. Ir ne tik skystas, bet ir “takus”, kaip koks tepalas. O toks “tirpaliukas” skverbiasi į aliuminio struktūrą.
tai tik tiek.
O kodėl nėra tipinių straipsnių? Ogi todėl, kad kai ryte atsuki vandentiekio čiaupą ir išgirsti rusyje žviegianti vandens siurblį, tai meti bet kokias fantazijas ir puoli remontuoti tai kas labai svarbu.
Siurblys statytas mano tėvo prieš kokius 40+ metų. Nežinau iš kur, bet tarybiniais laikais tėvas gavo Itališką siurblį kuri prijungė prie tarybinės automatikos ir šitas hidroforas gana gerai veikė. Tiesa, kiek pamenu iš vaikystės, vieną kartą tai tikrai (o gal ir daugiau) motoras svilo (tikriausiai dėl fazių trūkumo ir gal dar dėl stall (sustojimo)). Dar kažkada pati pompa buvo užšalusi ir jos korpusas atsidarė nuo ledo. Ir dar rodos ten turi būti kažkas kas užkelia apsukas mechaniškai (o gal tai mano vaikystės haliucionacijos), bet dabar sparnuotė sukasi 1:1 su motoru.
Taigi, išgirdęs širdį drąskanti kaukimą aš nuėjau į rūsį… motoras ranka vos sukosi, kaip sako “шарики за ролики” t.y. guoliai visai subyrėjo. Sukryžiavau pirštus ir atskiriau motorą nuo pompos. Pasisekė- parėjo motoro guoliai, o pompa gana lengvai ir be pašalinių garsu sukosi.
Kadangi technika ne rusiška, o ir gal kelis kartus ardyta viskas man gana lengvai išsiardė. Viduje biški rūdžių buvo, bet šiaip viskas normaliai.
Continue reading →