Mano darbe įvairūs skyriai yra skirtinguose pastatuose ir visur išvedžiotas vietinis telefoninis tinklas. Tam tinklui jau niolika metų, o vietomis signalai perduodami per senus, dar tarybinių laikų kabelius. Viskas kaip ir veikė, kol vieną diena dingo ryšis tarp keletos pastatų. Kaip ir niekas labai nesiparino, bet visdėlto, net šiais internetiniais laikais pasirodo žmonės mėgsta laidinius telefonus. Todėl vieną dieną buvo pasakyta- reikia sutvarkyti. Visa problema, kad to chaoso niekas neprisimena apart vieno žmogaus kuris vedžiojo ir biški prisiminiau aš. Dokumentacija tikrai buvo duota, bet per tiek metų ji pradingo. Ir tik dėl vedžiojusio asmens pareigingumo ir atsakingumo viską galima pataisyti. Bėda ta, kad tas geras žmogus, dėl savo pareigingumo ir geros darbų kokybės tikrai neturi laiko. Teko galvoti kaip čia išsisukti… kol netikėtai į šiukšlyną nebuvo išmesta arti dešimties IP telefonų.
Taip atrodo pilnai veikianti IP telefonijos sistema: du abonentai, PBXas ir tinklo šakotuvas.
Aišku ne kokių nors prabangių, bet eilinės kiniškos piguvos (viestiek tie telefoniukai apie 50 kainuoja). Matyt kas tvarkė padarė tokią pat išvadą kaip ir mūsų sandėlio darbuotojai- įjungė į telefono tinklą ir jis neveikė.
Taigi- yra proga, yra priemonės ir vienas ilgas vakaras. Papildomai prireikė seno kompiuteriuko ir linux (manau tiktu ir koks rasberis). Užteko linuksinį kompą pakabinti kažkur įmonės backbone (nes skirtingos sub įmonės turi izoliuotus LAN tinklus, o backbone matosi visiems), instaliuoti biški softo ir sukonfiguruoti telefonus. Gerai, kad telefonų slaptažodžiai tai 123 arba 1234, tai nereikėjo nieko laužyti ar hackinti.
Darom taip:
Instaliuojam “asterisk”. Tai kaip ir virtuali telefonų stotis.
apt-get install asterisk
Redaguojam du asterisko konfiguracinius failus (tiksliau darom copy-paste, prie esamo defaultinio teksto):
/etc/asterisk/extensions.conf
[internal]
exten=> _XXX,1,Dial(SIP/${EXTEN})
Tai buvo komanda kuri išsišifruoja taip: kai surenkam trys skaičius, jungiam prie vietinio numerio
/etc/asterisk/sip.conf
[common](!) ; this is template
type=friend
context=internal
host=dynamic
disallow=all
allow=ulaw
allow=alaw
allow=g723
allow=g729
dtmfmode=rfc2833
Tai greičiausiai apibrėžiami leistini garso kodavimo standartai ir dar kažkas. Papildomai reikia aprašyti kiekvieną abonentą. Kad per daug nesiparinti, kiekvienas numeris turėjo loginą ir slaptažodį kuris atitiko telefono numeriui. Kaip čia:
[112](common)
username=112
secret=112
Tai rašosi į tą patį sip.conf failą.
Pačiuose telefonuose kaip serveris nurodamas Linuxinis kompas (IP pas mane, bet galima ir domeininį variantą), login, pass ir viskas. Tikrai viskas.
Balso kokybė buvo puiki…. kodėl buvo? Ogi todėl, kad testavom sistemą tik dvi dienas. Poto atėjo minėtas žmogus ir viską sutaisė.
P.S. nuotraukoje telefonai nerodo datos. Todėl, kad iliustracija daryta po visko, tas demo LANas neturi interneto, o telefonai sukonfiguruoti viešam laiko serveriui.
