Ir vėl, kažkokios nesamonės iš titano. Tai sukorodavusio seno “eskizo” remontas ir jo tvirtinimo elementai.
Pastebėjau, kad tokia primityvi šaltkalvystė kiek apramina nervus. Aišku, jei viskas maždaug gaunasi, va jei nesigauna, tai nervai visiškai išsitampo.

Visos metalinės detalės iš gryno titano, plastikas- politetrafluoroetilenas (Polytetrafluoroethylene, teflon, Фторопласт).

Kiek atskleisiu kas tai per daiGtas. Tai tauraus metalo laikiklis. Jei pakabini tirpinamą metalą tik ant kabliuko, labai daug to metalo nubyra gabaliukais ir nebedalyvauja procese. Tas nėra gerai, nes poto reikia tas drumzlytes surinkti, perlydyti ir vėl kabinti ant kabliuko.

Dabar, apačioje yra gana “masyvus” titano gabalas kuris tiesiogiai kontaktuoja su tom drumzlytėm ir priverčia jas dalyvauti procese. Deja, pats titanas irgi pradeda tirpti. Tačiau jis nepavirsta lakia medžiaga, o susidrumzliuoja ir netrukdo. Apatinis elektrodas gaunasi kaip ir vienkartinis, bet ką jau čia kol kas ir padarysi… galima rodos iš grafito daryti, bet jis labai terlioja… 🙂

Visas šitas žaidimas skirtas išgauti kiek galima grynesni produktą. Baltos spalvos produktas išlaikė egzaminą ir datraukė iki 9999. Su geltonu produktu kol kas nesiseka, kartais gaunasi trys devynetai, kartais net iki trijų kiek trūksta. Keturių devynetų nėra kaip ir patikrinti.