Statybininkai tikrai mane biesina. Ypač tokie piderastai blogąją prasme, kurie nukirpinėja UTP laidus. Praeitais metais nukirto man pustrečią UTP kabelį. O gal ir daugiau nukirto ir susuko skrūtkę. Dabar į vieną pusę eina 80Mbit, o į kitą pusę prieš savaite ėjo 5Mbit, o šiandien jau vos 1…2Mbit ir pilna klaidų. Ir supratau, kad tuoj bus šakės. O kabeliai eina gal kokių 9 metų aukštyje ir ten be bokštelio niekaip. O ir laidų ilgumas didokas. Dalis kabelio eina tarp pastatų- juodas su integruotu trosu. Žodžiu techniškai sunku… O man internetas/intranetas/IP telefonija/IP video… šikna. Šiandien kokias 6 valandas moduliavau avarinį bevielį sprendimą iš visokio šroto.
Šita visa machinerija tai veikiantis rezervinis bevielio tinklo modelis kambaryje. Čia yra pajungti du bevieliai repyteriai, pora rūterių, vienas client-bridge ir kitokios nesamones. Ir kas įdomiausia, šitas šrotinis hardwaras patempia apie 25Mbit srautą. Visa bėda, kad firminis firmwaras pas linksysus nepalaiko ne savo šeimos hardwaro ir šiaip bugavotas. ET11 bridžiai iš viso šlamštas- vos 2Mbit srauto ir dar beviltiškai lengvai nusilaužia.
Ką jau bekalbėti, kad nepalaiko šiuolaikinio kodavimo. Gerai, kad yra toks daiktas kaip DD-WRT kuris labai padėjo konstruoti šitą modelį. Užtat labai gerai pasirodė seni D-Link DSL modemai su ruteriais, pas juos stebūklingai geri maitinimo šaltiniai ir jie visai stabiliai ir greitai veikia AP režime.
Va dėl tokių nesamonių ir nėra įdomių interneto puslapių. Nors pats asmeniškai biški pasitobulinau “advanced network” režime. Rytoj bus lauko bandymai. O poto reikės organizuoti kabelių remontą.
Šita straipsnį rašau per beviltiškai ilgą ruterių-repyterių-AP-switchų-bridžų grandinę… ir viskas dar veikia!
P.S. gerai, kad nėra namiškių, užmuštu už tokį bardaką.
