Prasidėjo nuo to, kad prisilupau kažkokios elektronikos su ATMEGA8-16 čipukais. Todėl buvo nelabai skubant padaryta žalia PCB. kurioje kažkodėl pamišau I2C pull-up.
Plokštėje numatytos vietos šiai hardwarei:
- RTC -Philips PCF8593 arba analogas. Tikras I2C plius INT0.
- Drėgmės ir temperatūros sensorius DHT11.
- High side switch IPS511G.
- RS485 standartinė mikroschema, SN75176.
- Visos kojos išvestos į 0,1″ jungtis.
- “cominis” kvarcas.
- ISP, 6 pin.
- Plokštę galima pjauti ir visa periferija pasišalina.
Per savaitės laiko skirtumą padaryta dar viena PCB. Specialiai skirta NIXIE lempom. T.y. yra katodų ir anodų raktai ir aukštos įtampos šaltinis. Palaiko iki 6 lempų, dinaminė indikacija. PCB’e viena esminė klaida, kuri atsikartoja 6 kartus, todėl naudojamas kiek gudresnis supaprastintas jungimas- izoliacija per kondikus. Kaip šito straipsnio komentaruose. Naudojami 6 aukštavolčiai (MPSA92) tranzai ir К155ИД1 (74141) mikroschema. Beja čekiška mikroschema man testavimo metu susvilo…
Ir aišku: RTC nixie clock with moisture DHT11 (sourcecode for AVR and compiled version for mega8).
Softas aišku testinis, ne galutinis produktas. Iš įdomumu: visa dinaminė indikacija padaryta per taimerio pertraukimą. Ten biškį kažką sumaliau su simbolio vietos skaičiavimu ir gavosi nelabai elegantiškai. INT0 gauna signalą iš RTC taimerio. Ar tai 1Hz dažniu ar suveikia du kartus per sekundę… tik tada nuskaitomas laikrodis. Kas 4 tickus iškviečiamas “lėtas softwarinis pertraukimas”- paprasčiausiai skaitymas iš DHT11 labai lėtas ir jei jį atlikinėti indivualiais, tai mirga neoninės lempos. Dabar DHT11 skaitymas tikriausiai pertraukiamas kelis kartus tikrais pertraukimais. Tačiau viskas veikia ir neoninės lemputės visiškai nemirga.
Dabar turėdamas desietką PCB manau kiek apmažinsių nixių atsargas.
Čia, kad akys išvarvėtu:
Būtų labai šaunu jeigu šitą straipsnį išplėstum ir padarytum kažką panašaus į “Levas for dummies’. T.y. nieko arba mažai ‘raukiantiems’ paaiškintum daugiau apie jungtis, kaip sąveikauja plokštės elementai vienas su kitu, koks ten softas naudojamas, kodėl būtent jungi tą su anuo ir t.t.
Išsamesnis atsakymas:
http://www.vabolis.lt/2014/09/06/avr62-issamiau/
Gal galima būtų tos nixių valdymo plokštės maketuką? Ir kitas klausimas, kas ten buvo „neteisingai suprasta“ su MPSA92 atrišimais per kondikus? Man krito moralė su krūva MPSA42 kažką daryt, kai radau šiukšlynėly К155ИД1 krūvelę…
A, dar norėjau paklaust, kas per jungtelės ant plokštės, iš kurių į nixius laidai eina? Turi jos kokį standartą/pavadinimą?
Kas yra “plokštės maketukas”? 🙂
Kas neteisingai? Ogi padariau klaidą paišydamas plokštės takelius. Todėl schema pasidarė neteisinga. Kad toliau naudoti PCB, kiek iškreiptai jungiant kondensatoriu gaunasi alternatyvinė schema:
Kondikas kuris jungiasi ištrižai PCB tai 10n x 160V polipropilenas.
Dėl jungčių: tai 0,1″ (viena dešimtoji colio), 2,54mm jungtis. Jungtys gali būti įvairiausių išpildymu. Nuo paprasčiausiu pin iki su fiksavimu. Vienas pirkau pas kinus, kitus čia vietoje, elektroninių dalių parduotuvėje.
Vaivorykštiniai laidai- tai vieni iš kinų, skirti “breadboard” sujungimams, kitas rainbow kabelis iš kažkur gauta visa špūlė tokio laido. Tai pjaustau, užsidedu antgalius ir naudoju.
Nu, „maketukas“… čia kaip leidyboje, knygos maketas yra, sakykim, InDesign, PageMaker, QuarkXPress failas… tai šiuo atveju, priimant prielaidą, kad projektuojant buvo naudota Eagle, „maketukas“ būtų .sch ir .brd failai 😀
Tos, sufeilintos jau nėra, pertaisyta į kitą versiją.
Viena iš versijų. Gali reikalauti mano bibliotekos, kuri kažkur meniu “Informacija”.
Dėkui. Bibliotekų nereikalauja, jei ką reikės — išsitrauksiu iš paties projektėlio.