Vienam skaitytojui kilo klausimas:

Sveikas Levai,ir nepyk,kad ne ta tema tersiu savo komentaru. 😀 Gal galetum parekomenduoti kokia schema,uzuomina apie valdyma “gyvos grandines” (220v) su atmel,ar dar kuo nors? nesiulyk LPT,schema turi buti visiskai atskira,arba bent jau dalinai,nuo kompiuterio,ir 8 valdymo isejimai man mazokai. butu gerai 15-25OUT jeigu galima. 🙂 http://discolitez.com/files/images/ssrcircuit.gif kazkas panasaus,tik vietoj 8 kiek galima daugiau,ir vietoj LPT butu naudojamas atmel,rpi,arba bent kas,netgi tas prakeiktas kompas,kad tik butu galima valdyti kuo daugiau prietaisu

Pabandom panagrinėti šią problemą. Užduotis tokia- reikia valdyti apkrova su kompiuteriu. Ir kuo daugiau kanalų. Jokių archainių metodu ir aišku kaip
galima paprasčiau. Ryšis su kompu lieka tik USB arba USB/serial/I2C/RS485 variantas. Taigi aprašau visus kuriuos sugalvojau ir suradau.

Dar vienas momentas- tas diskolitez puslapis šneka apie lempų valdymą. Jei užklausėjui norisi to pačio, tai nereikia išradinėti dviračio. Yra DMX sistema, kad ir čia http://www.ulrichradig.de/home/index.php/dmx yra gerų projektėlių.

Variantai:

Variantas A: tai mano senesnis CNC staklių motoriukų valdiklis. Jis per RS485 pajungtas prie USB-RS485 kiniško adapterio. Principas toks- per serial portą siunčiam baitą ir to baito bitai valdo 8 mosfetus. Prie mosfetų galima jungti mažavoltes apkrovas arba kokias nors rėles. Čia naudojama maža mikroschema, todėl ir mažai išėjimų. Jei didesnę ATMEGA paimti, išėjimų kiekis padidėtu. (softas kažkur jau yra šiuose puslapiuose).

Variantas B: Čia nedabaigtas variantas- mano klaida, kad prilitavau 3V I2C mikroschemą (PCA9501D). Tai I2C perėjimas į paralelinį. Mikroschemą galima užprogramuoti kaip išėjimą ar įėjimą. Atitinkamos kojos valdo opto išrišimo mikroschemą MOC3063. Ši mikroschema toliau turi valdyti simistorius (triac) kurie valdo 230V apkrovas. Aišku čia reikia dar prisukti kokį mors MCU su I2C, o gal yra kiniškų I2C-USB adapterių. Galima kokį nors USB-I2C adapterį su AVR mikroschema sukurti.

Variantas C: Jei yra kažkoks MCU kuris turi ryši su kompu per serial ar USB, tai tas procesoriukas gali valdyti ir kitokas mikroschemas. Kad ir tokią senovinę Sanyo mikroschemą LC7935. Ta mikroschema tai serial-paralel keitiklis su užtvirtinančiu registru. Paprasčiausias serial in ir 32 bitai išėjimui. Šią mikroschemą aš išlupau iš kažkokio dauginimo aparato ar fakso. Tokio senoviško. Ten valdosi LEDai. Gauti tokią mikroschemą tikriausiai sunku, bet yra ir paprastesnių variantų.

Variantas D: Čia tas paprastesnis variantas su nedeficitinėm mikroschemom. Tai HEF4094. Tai tik 8 bitai, bet tinkami eksperimentams, nes mikroschemos agregatuojasi iki begalybės. Čia ir matosi net 6 mikroshemos- 48 bitai.

Variantas E: tai išviso didelė mikroschema. Jos datsheeto aš pilnai neradau, tai Texas Instruments SN755864A. Tai tas pats, kas ir anksčiau, tik viename korpuse 64 bitai ir aš nežinau tikslios maksimalios įtampos kurią gali junginėti ši mikroschema. Kadangi tokios mikroschemos lupasi iš plazminių televizorių, įtampa gali būti ir aukštesnė. Taip pat turi būti super didelis veikimo greitis.

Variantas F: Čia pigus, paprastas ir lengvai gaunamas sprendimas. Tai kiniškasI2C I/O extenderis. Jais prekiauja viskios internetinės parduotuvės. Tai paprasčiausia I2C mikroschema PCF8574T. Galima kelias mikroschemas jungti prie to pačio buso, reikia tik pakeisti mikroschemos adresą su atitinkamu trumpikliu.

Variantas G: Nežmirštam tuos pačius kinus- čia LED matrica. Ją valdo firmos Holtek mikroschema HT1632. Jei reikia mažiau kojyčių, siūlyčiau susirasti pigų DVD grotuvą su VFD ar LED indikatorium. Tikrai ten rasit kiek mažesnę Holtek mikroschemą.

Prie visų variantų galima prijungti tranzistorinius raktus apkrovai ar rėlei arba pajungti vienokią ar kitokią MOC mikroschemą valdyti ir izoliuoti 230V simistorius.

Gal vėliau įdėsiu ir kitokių variantų.

O dabar pašnekam apie nemalonumus. Jei prie apkrovos jungiam ką nors svarbaus, reikia užsitikrinti, kad paleidžiant elektrą ar išjungiant prietaisą, pereinamieji procesai nesukeltu bereikalingų jungimų. Kai kurios mikrochemos yra atsparios tokiems reikškiniams. Jei neklystu, buvau atradęs “non volatile” mikroschemas kurios netgi atsimena paskutinę buklę po elektros išjungimo.
Tai gana svarbu, jei apkrova valdomo procesoriuko ir jo inicializacija užtrunka. Ta pati problema yra ir jungiant prie to pačio LPT porto. Ypač todėl, kad kompiuterio OS kartais ieško pajungto printerio ir ten visokie bitukai vaikšto. USB portas irgi skanuojamas. Dėl serial aš nežinau, bet reikia organizuoti taip softą, kad tik specialios komandos galėtu jungti apkrovą- gal net CRC skaičiuoti.

Tai aišku LPT porto schema, bet čia hardwariškai padaryta, kad tik tam tikras baitas valdytu schemą (šaltinis sump.org). Tačiau panašiai galima organizuoti ir bet kokias aukščiau pateiktas schemas. Gal 8 bitų ir nereikia, bet paimti 2 bitus, kad kombinacija 01 sakysim įjungia apkrovą, o likusios- 00, 10 ir 11 išjungia. Tikimybė, kad įjungiant registre bus būtent tokia atsitiktinė kombinacija artėja prie nulio.