Šiame poste panagrinėsiu eksperimentus su plastiko pjaustymu ir graviravimu aplamai. Poste bus daug fotkių, kai kurios darytos mikroskopu todėl keista kokybė.
Prisirinkau keletą atraižų- tai standartinė faniera, Senukuose parduodamas “organinis stiklas” su brendu “hobby glass” ir “no name” kur parduodami mažais gabaliukais, senas tarybinis organinis stiklas (kuris net turi krakeliūras dėl senumo), kiniškas “akrilas” skirtas lazeriams.
Programinėje lazerio įrangoje yra du režimai- pjaustymas ir graviravimas. Skiriasi tik tuo, kad pjaustymo režime lazeris eina palei objekto konturą, o graviravimo režime- “skanuoja” vaizdelį, ir kur juoda ten degina. Tiesa kiniškam softe problemos- kartais neatpažįsta kur reikia deginti. Ypač tai liečia šriftus.
Taip atrodo graviravimo režimas- čia panaudotas senas tarybinis organinis stiklas. Tikriausiai tai alia akrilas.
O čia “organinis stiklas” iš senukų. Tai paprasčiausias … polistirolas! Nors vienas buvo pažymėtas kaip PP, o kitas kažkokiu sudėtingu pavadinimu. Tačiau abu tas pats šūdas kitoje rankoje. Visiškai netinkamas lazeriams. Nei pjaustyti nei graviruoti.
Graviruojant apsilydo, negana to, kitą dieną graviruota dalis suskylinėja.
Todėl toliau pjaustinėjau ir eksperimentavau su tarybiniu stiklu ir kinišku akrilu. Kaip jus ta multisvastika?
Dar galima graviruoti pjovimo režime- paprasčiausiai sumažinti lazerio galią ir padidinti judėjimo greitį.
Taip gaunasi tokie žvėriukai. Nu kas atspės iš kokio multiko tai?
O dabar mikroskopinė analizė:
Mediena, pjovimo režimas. Galia gana didėlė, tai nupjautas vienas fanieros sluoksnis ir gana daug parūdavimo. Kiek pagerina situacija jei faniera kiek sudrėkinti prieš žaidžiant. Vandens sluoksniukas kiek apsaugo kitas zonas, o pjovimui-graviravimui netrugdo.
Graviravimas į vidų. Matosi kad medžiaga gana giliai išdeginta. Iš monstriuko akies liko tik bybukas.
Negatyvinis graviravimas.
O čia tas kiniškas akrilas skirtas lazeriams. Jis turi apsauginį popierių kuris po darbo nuplėšiamas. Pjaunasi gerai, graviravimas kiek blogesnis. Tačiau popierius labai apsaugo paviršių nuo apdeginimo ir apdūmijimo.
Čia tas pats gyvačiukas-drakoniukas. Matosi graviramo “stepai”, tačiau plastikas kiek pasilydė.
Tuo tarpu rusiškas- tarybinis “akrilas” žymiai atsparesnis temperatūrai. Todėl ir griežtesnės ir kontrastingesnės linijos.
O čia kas gaunasi iš polistirolo iš Senukų. Po apačia padėtas 80 laidininkų ATA kabelis. Matosi, kad po pusvalandžio susiformavo įtrūkimai.
Reikia nusipirkti šiuolaikinio akrilo ir vėl pabandyti.
žvėriukai iš fullmetal alchemist
Iš kokio filmuko tas save ryjantis drakonas nežinau, bet ta multisvastika atrodo liuksiškai, net kaži ar Hitleris galėjo apie tokią sapnuot 😀
O šiaip klausimas, dabar daugiausia eksperimentuoji su org. stiklu ir medžio faniera. O vat labiau link elektronikos, nebuvo minčių paeksperimentuoti su stiklotekstolito (kokio FR4 ar į jį panašaus) pjovimu? Nors atrodo, jog vario sluoksnis trukdytų tokiai procedūrai?
Vario nepjauna. Visiškai. Buvau pakišęs kažkokią PCB su mikroschemom (bovijausi- graviravau drakoniuką ant čipo). Tai tik nuėmė žalią sluoksnį iki raudono vario. O kur vario nebuvo, liko pajuodusi žymė- apanglėjo.
Multisvastika tai iš Lietuviško saito. Kažkokio. Pažįstami parodė tai ir įsidėmėjau. Matyt kažkoks Lietuviško ornamento variantas.
Pas draugelį yra paveikslas išgraviruotas ant masyvo lentos-ne faneros,
tai labai gražiai medžio rievės gaunasi nevienodo aukščio tokios: matyt dėl tankio skirtumo. Po to juodai nudažyta visas paviršius-paslepia degėsius..
Gyvateles zenkliukas is fullmetal achemisto filmuko, homunkulo markas
Iš kokio multiko tai? Hagane no renkinjutsushi
Filmukas: Fullmetal Alchemist 🙂
Levai, kai aprašinėjai iš pradžių saviškį CO2 lazerį, tai dabar sudomino, o kiek būna dūmų graviruojant? Nes rašei, kad pjaunant fanierą ar org. stiklą greitai prarūkytum savo plaučius 😀
Beje, o pas tave koks principas naudojamas pjovimui? Metalams dažniausiai eina “melt and blow” ir kt. būdai, o jeigu gerai pamenu, tai fanierai ir plastikams kitaip. Bet galbūt per mažai galios kaip iš tokio lazeriuko, norint vario sluoksnį užkaitinti iki lydymosi ir po to jį išpūsti su suspaustu oru?
Vario tikrai nepaims, mano tik 40 kiniškų vatų. Dargi žinant, kad varis gerai atspindi spindulius ir labai laidus šilumai.
O šiaip, padariau kiek geresnę ventiliaciją- pridėjau kanalinį ventiliatorių. Tai dūmus traukia jau geriau.
Oro putimo pas mane nėra ir dar nesugalvojau kaip tai paprasčiau suorganizuoti.
Dar klausimėlių, o kokiu greičiu tau pavyksta tokį piešinėlį išgraviruoti ant org. stiklo? O kaip valdai graviravimo gylį?
Gylis reguliuojasi keičiant lazerio galią ir dar galima keisti graviravimo greitį.
O greičio namatavau. Rodos 430mm/s , prie didesnio greičio gliučina motoriukai dėl inercijos. Graviruoja skanavimo režimu ir gana tankiai.
O nemėginai graviruot ant to vadinamojo plexiglas’o? Jis visai atrodo kaip organinis, bet jaučiasi kad tikrai tvirtesnis ir trapesnis.
Plexiglass, akrilas, rusiškas organinis stiklas, ACRYLITE®, Lucite and Perspex ir t.t. yra Poly(metyl metakrylatas). 😛
Tačiau skiriasli nuo polikarbonato (Lexan, Makrolon, Makroclear)…
Po to kai parašiau komentarą pats pasižiūrėjau, kad tas plexiglass tas pats kas akrilas 😀
Levai, kai paminėjai polikarbonatą, prisiminiau, kad visi kompaktai buvo gaminami iš polikarbonato. Jei bus dar eksperimentų, tai pamėgink pagraviruot ar papjaustyt senus CD 😀 Įdomu kas gautųsi 🙂
Pabandžiau CD sidabrinį, DVD sidabrinį ir CDR (acme) diskelius.
Visi diskeliai baisiai juodai dumija ir dega. Matyt dengti visokiom cheminėm smalom ir panašiai.
DVD išsiardė į du sluoksniukus. Matosi kaip stipriai aprūko.
Matyt, jie bus dengti apsauginiais lakais. Arba dar kokių nors priemaišų turės. Nors pats pagrindas liejamas iš polikarbonato, po to aliuminio užgarinimas. Ir dar kažkokie papildomi žingsniai, kad išlaikytų savo ilgaamžiškumą.
Žodžiu, šie žaidimai su kokybišku org. stiklu nėra labai jau pigūs? 🙂