Kadangi jau yra lazeris, o po kelių metų lazeris bus pas kiekvieną žmogų namuose 🙂 reikia kiek parašyti kaip su paprasčiausiu Coreliu paišyti fanierinius niekučius.
Pirmiausia išsimatuojam naudojamos fanieros storį. Tada CorelDraw programoje pasirenkam “tinklelį” (grid) ir nustatom ji lygiai tokiam pačiam išmatavimui. O toliau paišymas visiškai paprastas- tereikia įjungti savo erdvinį mąstymą ir paišyti kaip languotam sąsiuvinyje.
Pirmas projektas- klasikinė dėžutė.
Kam tie “iškandimai”? Ogi tai papildomi suleidimai, kad dėžutės ar kitos konstrukcijos elementai stovėtu griežtai reikiamoje vietoje. O ir papildomos briaunos didina sukibimo ir suklijavimo plotą- taip konstrukcija gaunasi tvirtesnė.
Kiek tų briaunų dėti? A biesas ji žino, svarbu kad butų kelios ir pasiskirstytu visame ilgyje. Pridarius labai daug briaunų bus sunkiau surinkti. O estetikos reikalus paliekam asmeniniam sprendimui.
Matosi, kad dėžutės elementai kaip ir eina vienas iš kito. Todėl savo brėžinyje aš net naudoju vieną lazerio pjovimą bendrai sienelei. Aišku reikia susireguliuoti lazerį, kad pjovimo spindulys būtų ploniausias. Jei pjaunam su storu lazeriu ar net “lobziku”, tada reikia išardyti detales atskirai ir palikti atliekų atraižas.
Tiesiog nežinau, kaip čia patogiau dalintis brėžiniais, kad gautusi pilna freeware. Aš dirbu su kažkokiu senesniu, 12-tos versijos koreliu. Bet čia ne atviras formatas… tikriausiai kokios nors freeware programos sugeba dirbti su coreldraw failais ir galėsite pasinaudoti. Aš nesiruošiu šiuo metu migruoti į kitą programą- korelį aš naudoju daugiau nei nioliką metų, gal nuo 3 versijos, tai man jis patogus.
Kaip eksperimentą dedu ir pdf failą.
Dėžutės brėžinukai: CorelDraw file ir Portable Document Format (pdf).
Tikiuosi ateityje įdėti kokių nors sudėtingesnių brėžinukų. Viskas priklausys nuo feedback.
Kokio storio fanera galima pjauti su tokiu lazeriu? Krastai atrodo beveik neapdege, ar juos dar reikejo apdirbti? 3d mastymas – kaip ijungt?
Dėžutė kiek pašveista švitriniu popierium ir palakuota. Pjovimo kraštas gaunasi tamsiai rudas.
O dėl storio- nebandžiau dar kitokio storio.
3D mąstymas įsijungia kai labai susikaupi ir mintyse pradėdi dėlioti tas detales. Kas negali įjungti, tai tada reikia arba 3D softo arba naudotis specialiom programom. Arba prašyti tų, kurie turi 3D mąstymą.
Ar colera neturi exporto i koki cad suprantam formata. Aisku idealiausia dxf 2000LT. sita valgo viskas kas po ranka pauola. O ir DXFas prkatiskai visiem cam softam suprantmas.
Visokiems vektoriniams reikalams, man regis, paprasčiausia EPS formatas, kurį daug kas supranta. PDF irgi neblogai. Dar neblogai ir SVG, kurį ir šiuolaikinės naršyklės moka parodyti.
Atsikrapštau už durną klausimą, bet ar Inkscape neatidaro CDR failų? Juk ji freeware
Reikia bandyti. Tačiau man nepatiko inskeipas.
Sveiki,
kausimelis tavo laser per usb ar LPT ir ar nera kokio protingo draiverio ten tas kiniskas Moshi draw kazkoks …. maniskis (USB variantas su programai kinisku USB donglu MicroDog).
Dekui
Taip, tai aparats su USB laidu ir USB donglu. Programinės įrangos nesinagrinėjau iki tokio lygio. Bet šiaip, kiniškas softas tikrai kreivas.
Matau pjaustei dezute is 4 mm storio fanieros maniskis kotais sunkiai pjauna
ar galingumas reguliuojasi tik is konsoles ar dar ir programiskai nes maniskis su mA ir potencu tai max ka galiu pasukti iki 20mA skaleje 30mA max.
Pas mane galia irgi rankiniu metodu valdosi. Rodo procentus, gal kažką nuspaudus rodytu ir mA. Tik su mygtukais- advanced versija, su raudonu LED displėjum 🙂 .
O koks pjovimo greitis? Pas mane 3 sluoksnių faniera pjauna kažkur 18mm/s greičiu. Jei daugiau klijų- reikia lėtinti. O optika sveika ir teisinga? Man teko visus veidrodėlius per naujo susireguliuoti.
Siandien skyriau tam dziaugsmui laiko tai persireguliavau optika, Srove ant 8mA persiziurejau kruvas youtubo ir googlo raso ir kalba kad optimaliausiai lempai iki 10mA tipo kas daugiau tai lempa 1000h neatlaikys cia googlio ir youtubo useriu plauskalai (taigi srove 8mA akrila 5mm pjauna graziai ir nelydo 3mm/s,4 – 5mm/s, 3-6mm/s)
faniera aiskinsiuosi ryt
dabar iskilo problema su s”pistu kinieciu softu.
Problema pirma softas kinu sudinas kaip reta windows paint 1000kartu patogesnis.
bet turi gera dalyka galima susidelioti layer iu kas po ko pjaus.
jeigu per coreli tai pjauna kas jam patogiau (arba as nemoku) ir neveikia one way cut (na jis neperpiesia antrasyk). nuvaziuoja i xy pozicija sekunde ir gryzta adgal … kazkoks kiniskas bugas to nera machidraw 2014.
jeigu kas ka zinot atsiliepkit.
Nenoriu as to machidraw mokintis: -)
Sveiki, lazeristai,
Ir į mano trobelę atkeliavo šitas aparatas. Kelionėje lengvai nukentėjęs, bet pavyko sutvarkyti dužusią aušinimo sistemos dalį. Lempą suklijavau (šerdis buvo sveika) – veikia gerai. Gerą valandą sugaišau kol “prišaudžiau” spindulį. Lengva intervencija/modernizacija į elektros dalį: pakeisti kai kurie maitinimo laidai, siurblys ir ventiliatorius jungiasi bendru pagrindiniu jungikliu, bendras visų sistemų maitinimas, nupūtimo ventiliatorius ir LED apšvietimas. Išmečiau originalų “darbastalį” ir vietoje jo naudoju perforuoto aliuminio plokštę (perforuotų lubų lentos bryzas…). Pirmieji bandymai sėkmingi. Moshi softas (2013)… ne kažką… Klausimas Levui – su kokia Corel versija dirbi? Su 8 bandžiau, bet rodo tik kaip Moshi printerį ir niekas nevyksta… Gal ką ne taip darau?
Corelis tikriausiai 12 versija. Linkomanijoje pirmą pasitaikiusį nusikroviau. Atsiranda papildomas meniu- setup, graviruoti, pjauti ir dar kažkas. Viršuje, dešinėje. Tiesa korelis pasileidžia ne per corel paleidimą, o per kinišką starterinę programą- CorelLaser ar panašiai vadinasi. Ji pasitikrina dėl USB raktelio ir paleidžia tikrą korelį. Reikėjo konfiguose įvesti PCB serijinį numerį- jis atprinteriuotas ant PCB.
Mano aparatas su LED taupiaja lempute, spindulį “prišaudžiau” labai greitai- tereikėjo tik susirasti popierinės izoliacijos. Elektrinę dalį per daug neliečiau- tik uždėjau feritinius filtrus, įkišau geležinį ekraną tarp maitblokio ir valdymo plokštės ir kiek pagerinau įžeminimą.
Kinišką softą kiek panaudojau iš diskelio, poto susiradau internete updeitą.
Pagrindą aš irgi pašalinau- tiesa panaudojau nerudijančio plieno tinkliuką iš senos Nokia telefonų stoties (čia jau mano darbo specifika). Tinkliukas tuom gerai, kad nėra plokščios dalies- pjaunama medžiaga liečiasi tik taškuose.
Ziuriu LAzeristu cia atsirado dauguma tai klausima cia ir paklausiu.
Corel isbandziau kruva 12, 14 ir pasilikau portable 16 nes jis man maziausiai kvailioja (arba mano rankos kreivos nes nenorejo moshi softas suprasti apskritimu ir perpiesdavo kazkokiais vos ne kvadrayais).
1. kalusimas kaip padaryti seka kad:
a: graviruotu
b: pjautu kas yra viduje
c: pjautu isore.
gal kas koki pvz papostintu ar linka kur apie tai pasiskaityti ?
kitas niuansas ar bugas ar mano rankos velgi kreivos.
paduodu pjovimui (tik pjovimui) PLT faila padares su corel ir sujunges visus layerius i viena.)
pjauna pirma kart gerai kaip ir rodo moshidraw.
ispaunu detale keiciu ruosini vel pjaunu.
pjauna viska kaip ir gerai bet kaikurius vektoriu sujungia jam artimiausiu keliu
ir viska su–sa.
trecia vel palei savo nora bet jau kitaip negu antra kart su–sa.
jokiu greiciu jokiu nustatymu nekeiciu spaudziu tik output ,ar cia bugas ar cia kazkaip kazko nemoku.
Dekingas.
pvz corelio https://www.dropbox.com/s/j83buws0acz4bq8/RCD310-1%20BAIGTAS%20v2.cdr
Aš, kol kas, dusinuosi su MoshiDraw… Tiesiog rimtesnio Corel’io kompas “nepaveža” :). Va rasiu kokį padoresnį – bandysiu su Coreliu, bo dabar PC 18 metų senumo :D.
to Solis
Man atrodo kitaicai specialiai daro viska per sikna kad europieciai uz….tu aukstielniki.
tas moshidraw – kaip uzsiimineti mozohizmu.
Uzsiekranavau kontroleri, susijunginejau Groundus … netgi izeminima atskira pasijungiau … o pas ji kaip randomaizai taip randomaizai.
Po modifikaciju bent pastebejau skirtuma nebepakimba bedirbdamas.
beja, to failo pažiūrėti negaliu- rusyje korelis x5, failas x6.
Man kambaryje veikė, o rusyje pakibinėjo. Pasirodo, kol nešiau, vienas laidininkas priartėjo arčiau HV maitblokio. Po ekranavimo ir feritų jau nepakimba. O seniau užteko kelis kartus paspausti “test” mygtuką arba papjauti biški ir USB neatsiliepdavo.
Nu nusprendziau su moshidraw mozohizmu nebeuzsiimineti tai pradesiu perdarineti.
http://www.planet-cnc.com/index.php?page=diy
cia toki varianta pasirinkau nes mach3 reikia LPT o prijauciu notebookus kurie nera seni ir LPT neturi ir kazkaip interfeisas man pasirode lankstesnis.
gal kas kokiu pasiulymu turi ?.
Levas gal turi patirties su lesiukais ZnSe ir GaAs kuom jie ten skiriasi
beto kam reikia veidrodziu hebra pjauna is kieto disko (HDD). Cia kas nenori pirkti.
Nu kinišku softu nebandžiau, tebenaudoju coreldraw. Radau kiniško draiverio settinguose kaip kiek pareguliuoti pjovimo eiliškumą.
Lešiuką aš nusipirkau ZnSe, galio arsenido nebandžiau. Ir nežinau kuom skiriasi. Tik šiaip, nereikia užmiršti laikas nuo laiko nuplauti tuos lęšiukus.
Dėl veidrodukų pjovimo iš disko… Gal ir galima, bet reikia HDD kuris mažai dirbo tikriausiai. O šiaip, užsisakiau molibdeno veidrodžiukus pabandymui.
O dėl MACHų softo prisirišimo prie LPT jau kažkada bambėjau, kad jie užsiciklino.
O jei yra koks nors komplektėlis su pilnu softo komplektu, tai valio.
Biški iš interneto:
Zinc Selenide (ZnSe) has the lowest absorption of the common CO2 transmitting materials and is, therefore, the material of choice for high-power applications. It is also the only material that transmits visible light, a requirement for the use of a HeNe alignment laser.
Gallium Arsenide (GaAs) is the material of choice in dirty or high- splatter environments. It has relatively high hardness which helps repel debris particles. It also has high thermal conductivity which helps transmit heat away from imbedded particles.
Cinko selenidas praleidžia matomą šviesą ir yra kiek skaidresnis nei GaAs (CO2 diapazone).
Radau pagyvenusį, bet padoriai veikiantį kompą už simbolinę kainą, kuriame pusėtinai veikia Corel X5. Dirba stabiliai, netikėtų “fintų” nekrečia (anksčiau pasitaikydavo, kad nieko nesakęs įstrižai perpjaudavo darbastalį). Gal padėjo feritiniai žiedai ant maitinimo ir signalinių laidų.
Pjaunant smulkias detales – labai apdegina ruošinį (4mm fanerai kartais reikia iki 4 praėjimų). Žaidžiausi su paviršiau drėkinimu, bet padeda trumpam. Vakar išbandžiau pjovimą pučiant suspaustą orą (turėjau balionėlį skirtą elektronikos profilaktikai). Rezultatas kur kas geresnis, tik pirštai šala :). Gavau seną lašelinę – bandysiu sutverti a le air asistent priedą… Papostinsiu rezultatą.
Sandarinau aparato dėžę, bet vistiek dūmų patalpa pilna. Kaip sprendžiate tai?
“4mm fanerai kartais reikia iki 4 praėjimų” – kas čia per nesamonė?!
Aprūkimas rodo, kad neužtenka temperatūros deginimui- išgarinimui. Skubiai tikrinkis optiką.
Kuo didesnė galia ir kuo greičiau pjauna, tuom mažiau purvo ir dumų. Taip pat mažiau kaista aplinkui (aktualu plastmasei).
Sandarinti dėžę? Kam? Darom normalų ištraukimą ir per visus plyšius oras įtraukiamas į dėžę. Ir viduje beveik nėra dūmų. O dūmai gi užstoja lazerio spindulį ir dar teršia optiką!
Turiu jau atsarginius veidrodėlius ir lęšiuką. Lazeriu gana mažai naudojuos, nes tai tik hobis. Tai ir galios jo netaupau- jei reikia pjauti, varau ant pilnos galios. T.y. pasirenku maksimalų greitį ir maksmalią galią prie kurios dar pjaunasi. 3 sluoksnių fanierai- 18mm/s. 3mm organiniui stiklui kažkur 12mm/s. Vos ne centimetro storio akrilui iš LCD monitoriaus rodos 5mm/s. Bet storasis biški apsilydo.
Su graviravimu kiek eksperimentavau. Radau settingą, kad lazeriuotu iš vienos kripties- graviravimo greitis sumažėjo dvigubai (prie to pačio galvos judėjimo greičio), užtat kokybė pagerėjo kokius tris kartus.
Dar fintas buvo- atsiuntimo ar surinkimo metu buvo kiek susiskersavęs judantis rėmas- ten vienas motoriukas suka per ilgą ašį du diržus. Per jėga, rankomis pasmaukiau ir peršoko diržas per vieną krumplį. Dabar ta štanga juda žymiai lengviau.
Dar beliko padidinti oro ištraukimo angą- dabar iš tolimesnio kampo dūmų nespėja ištraukti ir nelabai traukia iš apačios “grotelių”. Beja, ar “Solis” pasidarė groteles pjaustymui su oro ištraukimu? Nes nuo plokščio daikto blikuoja spindulys, o ir dūmai neturi kur dingti ir terlioja viską aplinkui.
O nebandei pcb gaminti tokiu metodu http://forums.reprap.org/read.php?133,235148
Tikrai nebandžiau. Pradžiai rekėtu “korektišką” laką susirasti, o toliau tik technikos reikalas.
Levai, buvai teisus. Galvutės fokusuojantis lęšis buvo apneštas suodžiais. Tikriausiai nuo pačių pirmųjų bandymų… Nuploviau ir dabar vienu praėjimu pjauna 4mm fanerą. Pjūvio briauna neapanglėjusi.
Grotelių dar neturiu, bet naudoju perforuotą aliuminį – dūmai “pralenda”.
Originali oro ištraukimo anga (suplota) palenda po spinduliu ir taip mažina apdorojamą plotą. Nors tai darbui labai netrukdo. Kaip planuoji didinti ištraukimo angą?
Aš planuoju išlupti tą baltą skardą ir ja kiek padidinti ir padaryti “aerodinamiškesne”. O dabar, kai kažkur rašiau, ant ventiliacijos kanalo stovi standartinis 10cm kanalinis siurblys kuris dirba nuosekliai kiniškui siurbliui ir traukia dūmus į gatvę.
Levai,
Buvai minėjęs, kad parsisiuntei naujus lęšius lazeriui. Ar pabandei? Kokie rezultatai?
Nebuvo reikalo keisti, tai ir nekeičiau. Užtat linzę jau du kartus ploviau su spiritu.
Linzę praplaunu ir aš. Padariau pjovimo darbastalį a le “jogo lova” – žymiai pagerėjo pjaustymo kokybė. Nebesusidaro nuo dūmų derva, kuri terlindavo antrąją ruošinio pusę, sumažėjo užsidegimai. Žodžiu, esu patenkintas rezultatu.
Jogo lova tai gerai, tik kaip vinutes vienam aukštyje pritvirtinti. Pas mane toks tinklelis padarytas, kur skarda kiek palenkta skylučių formavimo metu. Biški dervos vistiek užneša. Yra metodas užklijuoti paviršių medienos popierium. Klijuoti … vandeniu. T.y. tik sudrekinti ir priglausti. Mažas vandens kiekis nemaišo.
Vakar, po kelių valandų max pjovimo rėžimu, antrasis atspindintis veidrodėlis sužibo raudonai ir jo centre atsivėrė skylė… Veidrodžius prižiūriu, kad nebūtų purvini, tai gal darbo metu užnešė kokią dulkę ar tiesiog pavargo kiniškas jo paviršius. O stiklą lazeris kremta :). Taigi darbai apmirė, o laukti kol gausiu naują veidrodį – labai jau ilgu.
Gudrusis internetas sako, kad “auksarankiai” veidrodukus pjauna iš senų HDD plokštelių (ir čia buvo apie tai užsiminta). Nėra ko prarasti, tai šiandien paskerdžiau seną hardą ir išpjoviau kelis pinigiukus a le veidrodžius. Vakare išbandysiu. Pasinaudojau informacija iš čia: http://diylaser.blogspot.com/2012/01/get-your-co2-laser-mirrors-for-free.html
Išbandžiau – veikia. Ženklių pokyčių nepastebėjau. Dabar reikia laiko, kad paaiškėtų kiek ilgai ir kaip gerai tarnaus naujasis HDD veidrodėlis.
Manau, kad iki tam tikrų galių aliuminis dengtas nikeliu (aka hdd) gali puikiausiai veikti. Viena bėda, kad kai kurie ardyti diskai turi tikrai susidevėjusius diskelius. Kita bėda, kad beveik visi notebukiniai ir greituminiai (10K ir daugiau) diskeliai stikliniai.
Beja, originalus veidrodis neturėtu būti stiklinis.
Šiaip turėtu tik bet kokie metaliniai veidrodžiai. Paauksuoti kogero efektyviausi. Geriausias veidrodis kogero vario gabalas dengtas padoriu aukso kiekiu 🙂
Tie mažesni diskai iš severinio greito disko- jie stikliniai.
Dar tokią patirtį apturėjau: ilgiau dirbant max pjovimo rėžimu lazeris pradeda “atšipti” – ženkliai krenta galingumas. O vanduo aušinimo kibire jaučiamai sušyla. Gal kas bandėte kažkaip kitaip spręsti aušinimo problemą (radiatoriai, ventiliatoriai ir t.t.)? Man padėjo plastikinis šaldymo elementas (daugkartinis ledas 🙂 ): įmetus kibiran kuriam laikui užtikrino vėsaus vandens tiekimą. Dabar planuoju pasijungti prie vandentiekio. Pastoviai šaltas vanduo garantuotas, o ir išeiga per tokį mažą vamzdelį bus nedidelė, dar ir siurblio nebereiks (tikiuosi).
Šiaip geras aušinimas privalomas. Nes pradės intensyviai garuoti elektrodai ir panašiai, sumažės stipriai lazerio gyvavimo laikas. Aš “profesionaliai” nepjaunu, todel nebuvo nė karto užkaitęs.
Jei kam įdomu, užsukite į mano puslapiuką, kuriame dalinuosi kuklia patirtimi apie lazerį, jo priedus ir pjaustymą. ( https://meistravimai.blogspot.com )
sveikas kiek kainuotu toky su lazeriu ispjauti is fanieros 8x8x8 cm
http://www.lightinthebox.com/led-wall-light-stylish-aluminum-oxidation-assorted-colors_p1085948.html
už pinigus nieko nepjaustau. Pjaustau tik draugams jei jie paruošia CDR failus.
Sveiki. Skaičiau ir žiurėjau jūsų video apie šį lazerį. Norėčiau užduoti kelis klausimus ir pasitarti prieš pirkdamas tokį patį. Gal išeitų sukontaktuoti per el. paštą? Dėkui
Galima rašyti emailu kromelis(at)savel.org
Vietoje (at)- žinomas simbolis. Nes šimtai spaminių laiškų eina.